Klaipėdos miesto tarybos, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų trišalės tarybos darbo planas 2012 metams

Sausio 18 d. 15.30 val.

1. 2012 metų miesto biudžetas.
2. Informacija apie ankstesnių sprendimų vykdymą, tolimesnių veiksmų aptarimas, sprendimų priėmimas.

Vasario 15 d. 15.30 val.

1. Eismo saugumo užtikrinimas.
2. Informacija apie ankstesnių sprendimų vykdymą, tolimesnių veiksmų aptarimas, sprendimų priėmimas.

Kovo 21 d. 15.30 val.

1. Smulkaus verslo skatinimas Klaipėdos mieste.
2. Informacija apie ankstesnių sprendimų vykdymą, tolimesnių veiksmų aptarimas, sprendimų priėmimas.

Balandžio 18 d. 15.30 val.

1. Gyvenamosios aplinkos saugumo užtikrinimas.
2. Informacija apie ankstesnių sprendimų vykdymą, tolimesnių veiksmų aptarimas, sprendimų priėmimas.

Gegužės 16 d. 15.30 val.

1. Darbo rinkos padėtis, garantijų nustatymas.
2. Informacija apie ankstesnių sprendimų vykdymą, tolimesnių veiksmų aptarimas, sprendimų priėmimas.

Birželio 20 d. 15.30 val.

1. Socialinės partnerystės Klaipėdos įmonėse problemos ir gerieji pavyzdžiai.
2. Informacija apie ankstesnių sprendimų vykdymą, tolimesnių veiksmų aptarimas, sprendimų priėmimas.

Liepos 18 d. 15.30 val.

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos padėtis, jos gerinimas.
2. Informacija apie ankstesnių sprendimų vykdymą, tolimesnių veiksmų aptarimas, sprendimų priėmimas.

Rugsėjo 19 d. 15.30 val.

1. Socialinės apsaugos padėtis, garantijų nustatymas.
2. Informacija apie ankstesnių sprendimų vykdymą, tolimesnių veiksmų aptarimas, sprendimų priėmimas.

Spalio 17 d. 15.30 val.

1. LR Konstitucijai – 20 metų: Piliečių atstovavimas, ataskaitos rinkėjams.
2. Informacija apie ankstesnių sprendimų vykdymą, tolimesnių veiksmų aptarimas, sprendimų priėmimas.

Lapkričio 21 d. 15.30 val.

1. Savivaldybės valdymo turto strategija.
2. Informacija apie ankstesnių sprendimų vykdymą, tolimesnių veiksmų aptarimas, sprendimų priėmimas.

Gruodžio 19 d. 15.30 val.

1. Darbo planas 2013 metams.
2. Metinio susitarimo pasirašymas.
3. Dėl 2012 metų darbo plano.

——————————————————————————————

Klaipėdos socialinių partnerių trišalis susitarimas dėl darbo, socialinių ir ekonominių problemų sprendimo 2011 metais

Du tūkstančiai dešimtų metų gruodžio 22 diena, Klaipėda.

Mes, Klaipėdos miesto savivaldybė, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, SUVOKDAMI, kad įstojus į ES ir dirbant rinkos sąlygomis svarbu nuolat derinti socialinių partnerių interesus,

PRIPAŽINDAMI, kad tarpusavio interesų derinimas yra stabilios politinės, verslo ir socialinės aplinkos garantas,

SIEKDAMI visus klausimus spręsti pagal socialinės partnerystės principus, sudarome šį metinį Trišalį susitarimą ir sutariame 2011 m. veikti pagal sudarytą veiklos planą (1 priedas) šiomis kryptimis:

1. Visus miesto bendruomenei aktualius klausimus spręsti socialinių partnerių susitarimu. Prieš priimant tokius sprendimus, organizuoti viešus debatus aptarti ir atsižvelgiant į suinteresuotų šalių pasiūlymus, ypač priimant sprendimus, nustatančius paslaugų centralizuotas kainas miesto gyventojams.
2. Tęsti diskusijas dėl trišalių struktūrų, veikiančių mieste, veiklos koordinavimo ir veiksmų derinimo.
3. Aktyvinant veiklą konsultuotis ir bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Trišale taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitų šalies regionų Trišalėmis tarybomis.
4. Plėtoti ir stiprinti socialinę partnerystę tarp Klaipėdos miesto socialinių partnerių. Siekti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdomose įmonėse būtų įtvirtinta nuostata bendrauti su darbuotojų kolektyvais, bei siūlyti, kad visose įmonėse būtų sudarytos kolektyvinės sutartys.
5. Analizuoti ir teikti rekomendacijas dėl miesto įmonėms reikalingų specialybių darbuotojų rengimo ir paruošimo rinkai. Kviesti į šių klausimų svarstymą mieste veikiančių švietimo įstaigų, darbo biržos atstovus.
6. Siekiant tinkamai organizuoti darbų saugos reikalavimų vykdymą nuolat bendrauti su Valstybine darbo inspekcija per Trišalę komisiją, inicijuoti visuomeninio darbo inspektoriaus pareigybės įsteigimą prie Klaipėdos miesto savivaldybės.
7. Siekti, kad Klaipėdos miestas būtų patogus gyventi bei saugus dirbti.

Profesinių sąjungų atstovai	Darbdavių atstovai	Miesto tarybos atstovai
Rimantas Aleksandras Kiršonis	Algirdas Renkauskas	Judita Simonavičiūtė
Laima Juknienė	Rymantas Tamošiūnas	Vytautas Pranciškus Mickus
Raimondas Tamošauskas	Arminas Laučys	Egidijus Sabataitis
Saulius Liekis	.	Valentinas Greičiūnas

——————————————————————————————

Klaipėdos trišalės tarybos reglamentas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos trišalė taryba (toliau – Taryba) yra nuolat veikianti Klaipėdos miesto trišalės partnerystės struktūra, kurioje Susitarimo šalys sprendžia miesto socialines, ekonomines ir darbo problemas, siekiant tarpusavio susitarimais derinti socialinių partnerių interesus, siekiant socialinės santarvės miesto visuomenėje.
2. Savo veikloje Taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos konstitucija, tarptautinėmis konvencijomis, Lietuvos Respublikos teisės aktais, šiuo reglamentu bei socialinės partnerystės principais.
3. Santykiai tarp Šalių grindžiami šiais principais:
3.1. savanoriškumo ir savarankiškumo priimant Šalis susaistančius įsipareigojimus;
3.2. įstatymo viršenybės principais ir jų nepažeidžiamumo;
3.3. objektyvios informacijos suteikimo įmanomai trumpiausiu laikotarpiu;
3.4. realaus priimtų įsipareigojimų vykdymo;
3.5. partnerių lygiateisiškumo, geranoriškumo, bendro sutarimo ir tarpusavio pagalbos pagrindais;
3.6. veiklos reguliarumo.
4. Taryba sudaroma lygiais pagrindais: iš Klaipėdos savivaldybės, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų, – po keturis atstovus nuo kiekvienos šalies. Į Tarybą atstovus deleguoja:
Profesinės sąjungos – profesinių sąjungų susitarimu;
Darbdaviai – darbdavių susitarimu;
Klaipėdos savivaldybė – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu.
5. Paskirti atstovai (Tarybos nariai) Taryboje dirba savanoriškumo pagrindais.
6. Tarybos nariai už Tarybos darbą reguliariai atsiskaito juos delegavusioms šalims.

II. PAGRINDINĖS TARYBOS KOMPETENCIJOS

7. Taryba vykdo šias funkcijas:
7.1. Šalių siūlymu analizuoja socialines, ekonomines, darbo rinkos problemas, aktualias miestui, teikia pasiūlymus miesto savivaldybei bei kitoms institucijoms dėl šių problemų sprendimo;
7.2. Svarsto įstatymų, miesto Savivaldybės tarybos sprendimų projektus, teikti išvadas ir pasiūlymus miesto Savivaldybės tarybai, Savivaldybės administracijai;
7.3. Analizuoja trišalės, dvišalės partnerystės galimybes mieste, teikia šalims rekomendacijas dėl socialinės partnerystės skatinimo, spręsti dvišalės partnerystės klausimus;
7.4. Parengia, apsvarsto ir aprobuoja trišalį susitarimą dėl socialinių, ekonominių ir darbo problemų sprendimų mieste. Paruošto susitarimo pagrindu vykdo savo veiklą, įtakojant numatytų tikslų įgyvendinimą;
7.5. Koordinuoja kitų trišalių/dvišalių miesto struktūrų veiklą, reguliariai išklauso pranešimus apie šių struktūrų darbą, analizuoja problemas, trukdančias stiprinti socialinę partnerystę;
7.6. Apie Tarybos darbą, svarstomus klausimus reguliariai informuoja miesto visuomenę per žiniasklaidos priemones;
7.7. Organizuoja dalykinius susitikimus su kitų miestų (šalių) analogiškomis struktūromis, dalijantis darbo patirtimi, teikia konsultacijas, organizuojant socialinę partnerystę.
7.8. Svarsto užimtumo lėšų paskirstymo ir panaudojimo klausimus.

III. TARYBOS TEISĖS

8. Tarybos nariai turi teisę:
8.1. Priimti sprendimus, teikti šalims rekomendacijas/pasiūlymus Tarybos kompetencijos ribose.
8.2. Gauti Tarybai reikalingą informaciją, dalyvauti miesto Savivaldybės tarybos posėdžiuose, svarstant socialinės partnerystės ir su tuo susijusias problemas;
8.3. Kaupti šalių atstovų pasiūlymus, kviesti į posėdžius ekspertus, kurių išvados reikalingos priimant sprendimus;
8.4. Koordinuoti kitų trišalių/dvišalių struktūrų veiklą, teikti rekomendacijas socialinės partnerystės plėtotės/stiprinimo klausimais;
8.5. Analizuoti socialinę, ekonominę miesto padėtį, skelbti informaciją miesto visuomenei;
8.6. Teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Trišalei tarybai socialinės partnerystės, darbo, ekonominiais, kitais klausimais.
8.7. Socialinės partnerystės lygmenyje bendradarbiauti su kitų miestų (šalių) trišalėmis struktūromis.
8.8. Dalyvauti visų trišalių struktūrų posėdžiuose, teikti Tarybai pasiūlymus dėl šių struktūrų darbo gerinimo.

IV. TARYBOS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS

9. Tarybos buveinė yra Klaipėdos miesto savivaldybėje.
10. Tarybos veiklą organizuoja pirmininkas. Pirmininkas šalių sutarimu rotacijos principu renkamas vienerių metų laikotarpiui iš kiekvienos šalies sekančia tvarka: savivaldybė, profsąjungos, darbdaviai. Pirmininko kandidatūrą pateikia šalies, kuri turi perimti pirmininkavimą atstovai. Pateikta pirmininko kandidatūra šalių sutarimu patvirtinama tarybos posėdyje. Perėmus pirmininkavimą kitai šaliai, naujam pirmininkui perduodami visi reikalai, paaiškinant kokie yra nustatyti reikalavimai, darbo tvarka.
10.1. Šalys gali pateikti pirmininkaujančiai šaliai pasiūlymą pakeisti pirmininką, jeigu pirmininkas aplaidžiai organizuoja Tarybos darbą arba kitaip trukdo Tarybos darbui. Pasiūlymas pateikiamas raštu, nurodant priežastis, dėl kurių siūloma keisti pirmininką.
10.2.Tarybos posėdžius šaukia Tarybos pirmininkas. Jeigu pirmininkas negali dalyvauti posėdyje, jis posėdžiui organizuoti paskiria kitą jo šalį atstovaujantį atstovą apie tai informuodamas Tarybą raštu.
11. Tarybos posėdžius protokoluoja savivaldybės administracijos paskirtas sekretorius. Sekretorius padeda pirmininkui organizuoti posėdžius, tvarko dokumentaciją, renka šalių pasiūlymus bei kitą informaciją reikalingą Tarybos darbui.
12. Tarybos dokumentacija tvarkoma pagal raštvedybos taisyklių bei savivaldybėje taikomus reikalavimus ir saugoma pas pirmininką.
13. Pasiūlymus darbotvarkei, nutarimų ar sprendimų projektus, papildomą medžiagą reikalingą posėdžiui, Tarybos nariai pateikia pirmininkui ne vėliau kaip dešimt dienų iki posėdžio pradžios. Tarybos posėdžiams skirtą medžiagą šalys gali atsiųsti pirmininkui paštu arba pristatyti tiesiogiai. Papildomą informaciją, susijusią su teikiama medžiaga, galima pateikti ir kitais būdais – elektroniniu paštu, faksu.
13.1. Vėliau teikti siūlymus ar papildymus darbotvarkei galima tik tuo atveju, jeigu tarybos posėdyje tam pritaria visų šalių atstovai.
13.2. Tarybos posėdžiams skirta medžiaga (darbotvarkė, sprendimų projektai ir kita pridedama dokumentacija) šalims išsiunčiama paštu, elektroniniu paštu, faksu arba pristatoma tiesiogiai.
14. Tarybos posėdžiai vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį pirmadienį prieš Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos eilinį posėdį, 13.30 val., savivaldybės administracijos patalpose.
14.1. Kiekviename tarybos posėdyje yra svarstoma Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos eilinio posėdžio medžiaga. Tarybos nariai miesto savivaldybės tarybos posėdžio medžiagą gauna ta pačia tvarka ir terminais, kaip ir miesto tarybos nariai.
14.2. Neeiliniai Tarybos posėdžiai gali būti šaukiami pirmininko ar šalių iniciatyva esant būtinybei. Apie šaukiamą posėdį tokiu atveju tarybos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš tris dienas. Neeilinis posėdis gali būti šaukimas ir tuo atveju, jeigu Klaipėdos miesto taryba organizuoja neeilinį miesto tarybos posėdį, kuriame nagrinėjami šalims aktualūs klausimai.
14.3.Taryba gali priimti sprendimus ar svarstyti klausimus, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip po du kiekvienos šalies atstovus. Jeigu dalyvauja mažiau nei nustatytas atstovų skaičius, Taryba gali priimti tik rekomendacijas arba atlikti paruošiamąjį darbą.
14.4. Tarybos nariai, negalintys dalyvauti posėdyje, apie tai privalo informuoti pirmininką. Šalis privalo imtis priemonių, kad posėdyje dalyvautų pakankamas šalies atstovų skaičius.
15. Posėdį Tarybos pirmininkas pradeda, pasiūlydamas pritarti posėdžio darbotvarkei. Taryba gali darbotvarkę papildyti, pakeisti klausimų svarstymo eiliškumą, klausimų svarstymą atidėti vėlesniam posėdžiui, perduoti svarstyti klausimą komisijai.
16. Taryba gali nustatyti posėdžio, klausimų svarstymo ir diskusijų dalyvių pasisakymų trukmę. Pasisakymams, replikoms ir pareiškimams reikia gauti Tarybos pirmininko leidimą.
17. Darbotvarkės klausimai posėdyje paprastai svarstomi šia tvarka:
17.1. pagrindinis pranešimas arba informacijos pateikimas;
17.2. pranešėjo atsakymai į klausimus;
17.3. šalių įgaliotų atstovų pasisakymai;
17.4. Tarybos narių diskusijos, specialistų komentarai;
17.5. pasiūlymų teikimas į susitarimo (nutarimo) projektą;
17.6. sprendimo priėmimas.
Paskelbus eilinį darbotvarkės klausimą, Tarybos pirmininkas suteikia žodį pagrindiniam pranešėjui.
Bendrą Taryboje atstovaujamos šalies poziciją svarstomu klausimu paprastai rekomenduojama išdėstyti vienam šalies įgaliotam atstovui, paskirtam šalies atstovų tarpusavio susitarimu. Pradėdamas pasisakymą šis atstovas informuoja, ar jo atstovaujama šalis pasiekė svarstomu klausimu tarpusavio susitarimą. Kiti šalies atstovai savo nuomonę turi teisę pareikšti diskusijose.
18. Taryboje sprendimai priimami šalių susitarimu. Klausimo svarstymas gali būti vieną kartą atidėtas, jeigu viena iš šalių paprašo svarstymą atidėti.
19. Bet kuris klausimas Taryboje gali būti svarstomas ne daugiau kaip du kartus. Trečią ir daugiau kartų klausimas Taryboje gali būti svarstomas tik tuo atveju, jeigu tam pritaria visi posėdyje dalyvaujantys Tarybos nariai ar įgalioti šalių atstovai.
20. Trišaliai/dvišaliai susitarimai privalomi tik susitarimą pasirašiusioms šalims. Neprisijungusioms šalims jie yra tik rekomendacinio pobūdžio.
21. Taryba priima sprendimus bendru sutarimu. Tais atvejais, kai dėl vienos iš šalių pateiktų klausimų Taryboje bendras sutarimas nepasiekiamas, Taryba gali priimti vieną iš šių sprendimų:
21.1. nukreipti klausimą apsvarstyti Tarybos nuolatinėje ar laikinojoje komisijoje;
21.2. numatyti klausimą papildomai svarstyti kitame Tarybos posėdyje;
21.3. klausimą atmesti ir daugiau jo nesvarstyti;
21.4. fiksuoti skirtingas šalių atstovų nuomones ir siūlyti, kad savivaldybė ar kitos sprendimus priimančios institucijos įvertintų šalių nuomones priimant sprendimus dėl svarstytų klausimų įgyvendinimo.
Jeigu darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai bendro sutarimo nepasiekia dėl valstybės ar savivaldybės institucijos teikto klausimo, posėdžio protokole fiksuojamos skirtingos Šalių ar atskirų jos narių nuomonės, o sprendimą dėl klausimo įgyvendinimo gali savarankiškai priimti atitinkama valstybės ar savivaldybės institucija.
22. Tarybos posėdžių protokolai per septynias dienas yra išsiunčiami Trišalės tarybos nariams , taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, dėl kurių priimti sprendimai, ir paskelbiami spaudoje.
23. Taryba savo darbą organizuoja pagal planą, kuris sudaromas atsižvelgiant į metinio Trišalio Susitarimo nuostatas bei pateiktus šalių pasiūlymus. Tarybos veiklos planas aptariamas ir sudaromas metų pradžioje bei patvirtinamas Taryboje.
24. Tarybos posėdžių protokolai pasirašomi Tarybos pirmininko ir sekretoriaus ir išsiunčiami šalims ne vėliau kaip per septynias dienas po Tarybos posėdžio. Su protokolais gali susipažinti Tarybos nariai, organizacijos, prisijungusios prie Trišalio bendradarbiavimo susitarimo.
25. Sprendimų paruošimui, vienkartinių problemų sprendimui Taryba gali sudaryti darbo grupes(komisijas), kurios nagrinėjamu klausimu surenka informaciją, paruošia sprendimo projektą. Darbo grupės(komisijos) sudaromos trišaliu principu ir už darbą atsiskaito Tarybos posėdžio metu. Komisijų darbe gali dalyvauti Tarybos nariai ir kiti Šalių deleguoti atstovai, kurie tvirtinami Šalių teikimu. Konkrečią komisijos darbo tvarką nustato Taryba, priimdama sprendimą dėl komisijos sudarymo.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Tarybos posėdžiai paprastai vyksta viešai. Tarybos posėdžius gali stebėti ir techninėmis priemonėmis fiksuoti žiniasklaidos atstovai.
27. Tarybai nutarus, posėdis arba vieno iš klausimų svarstymas gali būti uždaras.
28. Tarybai pritarus, posėdžius gali stebėti Šalių atstovaujamų organizacijų pakviesti atstovai, bet ne daugiau kaip po penkis atstovus.
29. Šalys gali Tarybos posėdžių medžiagą platinti, dauginti, cituoti visomis jiems priimtinomis priemonėmis ir būdais, gali skelbti žiniasklaidai pareiškimus ir informaciją, vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir trišalės partnerystės principais.
30. Organizacijos, pageidaujančios prisijungti prie Trišalio bendradarbiavimo susitarimo, gali tai padaryti Tarybos nustatyta tvarka.
31. Ginčai tarp šalių Taryboje netoleruotini. Kilus konfliktui tarp šalių jie sprendžiami Taryboje sudarant nešališką komisiją. Komisija, ištyrusi ginčo esmę, pateikia šalims rekomendacijas, nustato terminą per kurį šalys gali ginčą baigti taikiai. Nepavykus to padaryti, sprendžiamas klausimas dėl šalių atstovų, tarp kurių kilo ginčas pakeitimo. Jeigu šalys nesutinka pakeisti atstovų, toliau ginčas nagrinėjamas besiginčijančių šalių nuožiūra. Tačiau, jeigu tokie ginčai trukdo Tarybos darbui, tai pirmininko teikimu sprendžiamas klausimas dėl besiginčijančių tarybos narių pašalinimo iš Tarybos posėdžio.

PATVIRTINTA 2004-11-29 nutarimu,

Artimiausi renginiai ir įvykiai

Renginių ir įvykių nėra.