Kaip išmatuoti lietuvių verslumą?

2011 liepos 27d. Linas Misevičius
Po zoologijos sodą vaikštinėja lankytojai. Sustoja prie krokodilo terariumo. Prižiūrėtojas išdidžiai pareiškia: „Šis krokodilas – ypatingas. Nuo nasrų iki uodegos – penkių metrų ilgio, o nuo uodegos iki nasrų – šešių!“ „Kaip taip gali būti?“, – nesupranta lankytojai. „Mūsų krokodilas – kaip norim, taip matuojam!“, – atšauna prižiūrėtojas.

Panaši situacija yra kalbant apie lietuvių verslumą. Pažvelkime į mokslo darbuose ir žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, kad tuo įsitikintume.

2001 metais Margarita Starkevičiūtė leidinyje „Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje“ teigia: „Jauni žmonės galėjo susikurti darbo vietas, steigdami nedideles naujų technologijų įmones, tačiau šį procesą stabdė nepakankama rizikos kapitalo pasiūla rinkoje. Dauguma jaunimo (70,9 proc.) buvo linkę pradėti asmeninį verslą, bet net 48,7 proc. to padaryti negalėjo dėl lėšų stygiaus“.

2009 metais Aurimas Župerka darbe „Moksleivių verslumo ugdymo tobulinimo kryptys Lietuvoje“ cituoja Jaunimo reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: „Lietuvoje jaunimo, norinčio pradėti organizuoti nuosavą verslą, rodiklis siekia tik 16 proc., o JAV – 61 proc. Atitinkamai mėginusių pradėti dirbti nuosavame versle rodiklis Lietuvoje yra 14 proc., o JAV – 45 proc.“.

2009 rugpjūčio 3 d. Vytautas Mikelionis cituoja finansų ministrę Ingridą Šimonytę, kuri „neseniai interviu radijui <...> pasakė: „Nors lietuviai nėra labai versli tauta, neabejotinai reikia ieškoti įvairių būdų, kaip tų žmonių, kurie dabar galvoja kokiu nors verslu užsiimti, neapkrauti visokiais popieriais ir panašiais reikalavimais, galbūt numušančiais norą imtis verslo ir kurti produktą“.

2009 rugsėjo 23 d. „DnB Nord“ banko analitikė Jekaterina Rojaka pastebėjo: „Nors verslumas Lietuvoje yra vertinamas pakankamai aukštai, yra nemažai žmonių, norinčių kurti savo verslą, bet labai trūksta paprasčiausios informacijos apie verslo kūrimą.“

Pernai sausio 25 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė lankydamasi mokslo ir technologijų parke „Saulėtekio slėnis“ pabrėžė, kad „Lietuvos žmonės darbštūs ir išradingi, tačiau dar nepakankamai verslūs“.

Žurnalo „Kelias“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ bendrovė sociologinėje apklausoje klausė respondentų: “Ar Jūs esate pasiryžęs per artimiausius 12 mėn. imtis nuosavo verslo?“ 2008 m. rudenį teigiamai atsakė 1%, 2009 m. vasarą – 2%, 2010 m. pavasarį – 4,7% apklaustųjų. Pagal tas pačias apklausas, 27% sako, kad norėtų užsiimti privačiu verslu, jei palankiai susiklostytų aplinkybės“.

2010 birželio 5 d. technologijos.lt paskelbė, kad „Lietuviai mažiau linkę verstis savarankiškai nei vidutinis europietis, tačiau jaunimas yra verslesnis už bendraamžius kitose ES valstybėse. Tai rodo paskelbta „Eurobarometro” apklausa“.

2010 rugpjūčio 5 d. „Verslo žinios“ rašė, kad „Beveik dešimtmetį atliekamos apklausos atskleidė neguodžiančią tiesą – jaunimas vis mažiau linkęs pradėti savo verslą. 2001 m. abiturientų apklausos duomenimis, 70 proc. jaunuolių neketino imtis verslo, vėliau šis skaičius tik augo. Pernykštės apklausos skaičiai nepalieka jokių abejonių – jaunimas nemato jokios savo verslo perspektyvos. Pernai gimnazistų ir studentų, norinčių žengti savo verslo keliu, tebuvo atitinkamai 14 ir 15 proc.“.

Šįmet gegužės 12 d. „Veidas“ rašė: „Teiginys, kad lietuviai menkai linkę į verslą <...> jau tapęs aksioma. Tai nestebina, nes statistika rodo, kad savarankiškai verslą Lietuvoje kuria ir darbuotojų samdo mažiau nei 1,5 proc. žmonių, dar apie pusę procento dirba savarankiškai, tad irgi priskirtini prie verslininkų. O 98 proc. Lietuvos dirbančiųjų dirba samdomą darbą privačiose ar valstybinėse įmonėse bei įstaigose. <...> Bent jau tokie skaičiai buvo nurodomi prieš dvejus metus. Šiemet žurnalo IQ užsakymu “Vilmorus” atliktos apklausos duomenimis, savo verslą turį nurodė “net” 3,4 proc. tautiečių“.

Birželio 23-ąją Artūras Mackevičius, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas, BTV laidoje „Karštas vakaras“ sakė, kad „Lietuvoje verslumas, palyginus su Europos valstybėmis, yra pakankamai mažas: 19 – 20 įmonių 1000-ui gyventojų, skaičiuojant iki surašymo. O Europoje vidurkis yra 55 įmonės 1000-ui gyventojų. Tai beveik dvigubai daugiau“.

Čia norėtųsi pastebėti, kad 2010 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 185 660 veikiančių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių ekonominę veiklą. Palyginti su 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, jų skaičius sumažėjo 0,9 procento. 1000 gyventojų tenka 56 veikiančios įmonės ir juridiniai asmenys.

Tačiau „Statistikos departamento tvirtinimu, 2011 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 86 987 veikiantys ūkio subjektai. Tai sudarė 48,5 proc. visų įregistruotų ūkio subjektų. Palyginti su 2010 metų sausio 1–ąja, veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 4,6 proc., o su 2009 metų sausio 1 diena – 2,9 proc.“

Birželį Deloitte paskelbė tyrimo „Pirmieji žingsniai darbo rinkoje“ ataskaitą, kurioje teigia nustatę, jog Lietuvoje „vienas trečdalis studentų dirbo savanoriais ir beveik tiek pat turėjo savo verslą“.

Žinutėse pateikiamų verslumą apibūdinančių skaičių ir komentarų nuotaikų amplitudė – milžiniška. Kitaip ir būti negali, kai subendravardiklinama „verslumu“ tokie skirtingi dydžiai kaip subjektyvūs respondentų atsakymai, įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų ar naujai sukurtų įmonių skaičius; kai verslininku laikomas tiek bent vieną darbo vietą (išskyrus sau pačiam) sukuriantis, tiek verslo liudijimą įsigijęs (ir nebūtinai turintis samdinių) asmuo. Galiausiai, kokius kriterijus atitinkantis juridinis asmuo laikomas „veikiančiu“?

Vieningos tyrimo metodikos ir instrumento nebuvimas neleidžia korektiškai lyginti lietuvių verslumo skirtinguose laiko taškuose, o lyginant „obuolius su apelsinais“ atsiranda daug vietos subjektyvumui ir manipuliacijoms interpretuojant duomenis.

Beje, „Global Entrepreneurship Monitor“ akademinių institucijų konsorciumas atlieka verslumo tyrimus 59 pasaulio šalyse (Lietuva kol kas netiriama). Tyrėjai apklausia, kokia dalis gyventojų pradeda arba jau užsiima verslu. Pirmaujančios, versliausios šalys eilės tvarka: Vanuatu, Bolivija, Gana, Zambija, Angola, Uganda. Mažiausiai verslios šalys: Italija, Japonija, Belgija, Danija, Vokietija, Ispanija.

Galbūt ekonomikai geriau turėti vieną koncerną, negu šimtą tūkstančių vienasmenių verslininkų? Tiesa, koncernai turi nuo kažko prasidėti.

Linas Misevičius yra asociacijos „Jaunimo verslo klubas“ analitikas.

Komentarai

Palikti komentarą

Vardas * El. paštas * Jūsų svetainės adresas Įveskite žemiau esančių simbolių kombinaciją *