Klaipėdoje parama verslui merdėja
Uostamiesčio savivaldybė per menkai prisideda prie smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo, todėl uostamiesčiui sparčiau lipti iš ekonominės krizės duobės nepavyksta. Tokios mintys buvo pažertos vakar vykusioje konferencijoje, kurią organizavo Klaipėdos apskrities darbdavių asociacija.
Minėtos organizacijos vadovas Aras Mileška teigė, jog pirmiausiai blogai yra tai, kad mūsų mieste nėra verslo informavimo centro, kur būtų galima gauti konsultacijų.
“Pažvelgus į savivaldybės strateginį 2005-2011 metų planą matyti, kad metiniuose biudžetuose verslo skatinimui skiriama vos 0,08 procento lėšų, nors verslas apibūdinamas kaip prioritetinė sritis. Pinigus verslumui skatinti skiria įvairios ministerijos, bet norint, kad šis skatinimas būtų kokybiškas ir efektingas, reikia koordinuojančios grandies, galinčios sujungti visus šaltinius. Būtina kurti ir teigiamą verslininko įvaizdį, nes dabar paplitusi nuomonė, kad verslininkai yra apgavikai, žmonių išnaudotojai. Klaipėdos mieste reikia ir institucijos, kuri jungtų miesto valdžią bei smulkaus ir vidutinio verslo visuomenines organizacijas”, – trūkumus vardijo jis.
Savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius pripažino, jog smulkųjį verslą reikia gaivinti, tačiau, anot jo, būtina revoliucija, reikia keisti įstatymus, mažinti įvairiausius apribojimus.
“Savivaldybė bando daryti įtaką tarifams, mokesčiams, bet mes negalime patys atgaivinti vietos lygiu verslo aplinką”, – teigė jis.
Konferencijoje dalyvavusi Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė pasakojo, jog yra parengtos įvairios programos, projektai, sąlygų smulkiam ir vidutiniam verslui gerinimo strategijos. Kaip pavyzdys minėtas projektas “Versli Lietuva”, kurio metu per organizuojamus renginius verslininkai pristatinėja savo sėkmės istorijas ir taip esą įkvepia kitus. Vienas toks renginys vyks ir Palangoje.
“Mes esame parengę rekomendacijas, kaip reikėtų mažinti mokesčius ir gerinti verslo aplinką, kad ir verslininkams būtų gerai, ir į biudžetą pinigai būtų surenkami, mažėtų šešėlinė ekonomika. Atlikta labai daug apklausų. Paaiškėjo, kad didžiausios problemos – mokesčiai ir labai sudėtinga administravimo sistema, kuri žlugdo verslo plėtrą, nes yra per daug kontroliuojančių institucijų”, – sakė Ž. Glaveckaitė.
Ji informavo, kad palyginti su kitais regionais Klaipėdoje populiariausi išgyvenimo būdai yra veikti statybų, ūkio sektoriuose.
“Dabar yra paruoštas savotiškas munduras, kurį ginsime Vyriausybėje. Pavyzdžiui, siūlome taikyti 5 procentų pridėtinės vertės mokestį individualiai veiklai. Taip pat – šeimos verslo lengvatas. Pavyzdžiui, jei šeima sukuria verslą, būtų galima taikyti nulinį pajamų mokestį, 10 procentų gyventojų pajamų mokestį”, – dėstė valdininkė.
Planuojama įdiegti ir elektroninę finansinę apskaitą individualioms įmonėms, mažinti įvairius reguliavimus, ypač maisto pramonės srityje.
“Dar siūlysime, kad tikrinimai vyktų iš anksto įspėjus, tačiau jei bus skundas – be perspėjimo”, – vardijo Ž. Glaveckaitė.
Kitais metais bus bandoma įdiegti ir dar vieną naujovę – specialų internetinį tinklalapį, savotišką verslo konsultantą. Verslininkai galės rašyti skundus dėl kontroliuojančių institucijų veiklos. Žadama, kad šie bus išnagrinėjami labai operatyviai.
Denisas Nikitenka
Šaltinis: Vakarų ekspresas
Komentarai
Komentarų nėra.