Klaipėdos centre - verslo atgimimo ženklai???
2011.11.18
Ištrauka iš dienraščio Klaipėda
Autorius: Lina Bieliauskaitė
Nuoma – už vieną litą
Bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“, administruojančios prekybos centrą „Saturnas“, direktorius Tomas Malinauskas teigė šiuo metu galįs pasidžiaugti, jog nuomininkų nemąžta.
Tačiau, pašnekovo teigimu, centrinėje miesto dalyje dirbantys verslininkai menkai jaučia miesto valdžios palaikymą.
„Bet kokiu atveju visi rūpesčiai gula ant smulkiųjų verslininkų, kurie prekiauja ar teikia paslaugas, pečių. Pavyzdžiui, mums skaudžiai atsiliepia transporto senamiestyje apribojimas, problemiškas privažiavimas. Vasarą vienas mūsų nuomininkas, panoręs atsidaryti prekybinį tašką, atsisakė savo ketinimų, nes jam reikėjo pereiti gausybę biurokratinių slenksčių, kad gautų tam tikrus leidimus. Taigi tokie dalykai akivaizdžiai parodo mūsų valdžios požiūrį“, – kalbėjo pašnekovas.
T.Malinausko manymu, realių senamiesčio, Klaipėdos centro gaivinimo žingsnių imasi patys verslininkai, kurie sukasi, kaip išmano. Kaip pavyzdį pašnekovas minėjo prekybos centre „Saturnas“ akciją – jos metu naujiems nuomininkams tam tikrą laiką patalpos nuomojamos už simbolinį vieną litą.
„Yra nemažai sektinų pavyzdžių, kuriais galėtų vadovautis mūsų miesto valdžia. Štai teko girdėti, kad tuo metu, kai Vokietijos didmiesčiuose pradėjo masiškai tuštėti senamiesčiai, buvo nuspręsta čia veiklą vykdantiems nuomininkams kompensuoti dalį nuomos išlaidų“, – vieną pavyzdžių minėjo pašnekovas.
Nori jausti miesto pulsą
Vos prieš keletą mėnesių istoriniame pastate – buvusioje Klaipėdos geležinkelio siaurojoje stotyje įsikūrusio restorano „XIX amžius“ direktoriaus pavaduotoja Jurgita Kumpytė-Galinaitienė neneigė, jog apsisprendimas imtis veiklos šioje vietoje sulaukė prieštaringų aplinkinių reakcijų.
„O aš manau priešingai – geresnės vietos ir būti negali, nes aplinkui daug įstaigų, autobusų ir geležinkelių stotys, puikus susisiekimas. Jei tik sėdėsime ir verkšlensime, kaip viskas negerai, kaip tas miesto centras miršta, taip ir bus, – kalbėjo pašnekovė. – Žinoma, tuo metu, kai nutarėme čia kurtis, situacija atrodė liūdnokai, bet atsirado nauja stotis, galiausiai mes renovavome savo pastatą. Tad šiandien ši miesto dalis, mano galva, labai pagražėjo ir tapo komerciškai patraukli.“
Centrinė miesto dalis išlieka patraukli ne tik verslui. Bendrovės „Privatus būstas“, pastačiusios daugiabutį Pievų Tako gatvėje 8, savininkas ir direktorius Darius Baleika pasidžiaugė, jog nepaisant sunkmečio šiame pastate liko vos keletas tuščių butų.
„Pagrindiniai mūsų gyventojai – jauni perspektyvūs šeimos žmonės, kurie turi aktyvų darbą mieste ir patys nori jausti miesto pulsą. Kita dalis – solidžią padėtį turintys, tačiau gyventi užmiestyje nenorintys žmonės, – įvardijo D.Baleika. – Bet kokiu atveju gyventi miesto centre – prestižas. Žmonėms patrauklu, kad viskas aplinkui ranka pasiekiama – kultūros įstaigos, restoranai, savivaldybė. Žinoma, tenka susidurti ir su tokiomis problemomis, kaip automobilių statymas, taip pat norėtųsi, jog senamiestyje, miesto centre pramogų vietų, kavinukių, restoranų, parduotuvių būtų daugiau ir visa tai nebūtų išbarstę toli vienas nuo kito, o koncentruotųsi šalia.“
Reikėtų mąstyti plačiau
„Herkaus galerijos“ direktorė A.Valiūtė prisipažino, jog vertinant kai kuriuos miesto valdžios sprendimus, neretai kyla abejonės, ar jai apskritai rūpi Klaipėdos centro ir senamiesčio atgaivinimas.
„Didelis akibrokštas čia įsikūrusiems verslininkams buvo vėl padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Jei miesto valdžia nedarys jokių rimtų sprendimų, matysime, kad pavienės patalpos nebesugebės išsilaikyti, centrą paliks prekybininkai, o tuščiose erdvėse kursis padėvėtų rūbų parduotuvės. Ką pirmiausiai turėtų padaryti miesto valdžia? Tai centro ir senamiesčio zonoje ženkliai sumažinti nekilnojamojo turto mokestį. Kitas žingsnis – vietoje 4 eismo juostų palikti tik dvi ir prie šaligatvių leisti statyti automobilius, taip pat sumažinti leidžiamą greitį miesto centre“, – vardijo pašnekovė.
Restorano „XIX amžius“ direktoriaus pavaduotojos J.Kumpytės-Galinaitienės manymu, senamiestyje, centrinėje Klaipėdos dalyje stinga patrauklių renginių, palankesnių turizmo sąlygų.
„Mums reikėtų imti pavyzdį iš Kauno – juk mes irgi šalia turime oro uostą, kodėl pigių oro linijų bendrovė negalėjo ateiti į Klaipėdą? Gal pagaliau reikėtų pradėti mąstyti globaliau, o ne gyventi nuo rinkimų iki rinkimų“, – kalbėjo pašnekovė.
J.Kumpytės-Galinaitienės teigimu, kol kas matyti labai mažai pastangų, kad pradedantiesiems verslininkams būtų sukurtos palankesnės sąlygos.
„Niekas nesako, kad verslas turi būti lengvas. Tačiau žmonės įdeda daug darbo, daug investicijų, o ar jos atsipirks, niekas nežino. Todėl įstatymai galėtų lengvinti bent jau pirmuosius veiklos metus. Tačiau užmojai sukurti geresnes sąlygas verslui kol kas ir lieka deklaracijomis“, – apgailestavo pašnekovė.
Komentarai
Komentarų nėra.