Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 13 d. protokolas
Posėdis įvyko 2012 m. kovo 13 d., 13:00 val., Danės g. 17 posėdžių salėje
Posėdžio pirmininkas – Aras Mileška
Posėdžio sekretorė – Dalia Pleskovienė
Dalyvauja SVV tarybos nariai:
Aras Mileška, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos viceprezidentas;
Aurelija Petkūnienė, Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos narė;
Artūras Šulcas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys;
Viktoras Krolis Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius;
Airidas Tamavičius, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos narys.
Saulius Savickis, Asociacija „Mano miestas Klaipėda“
Zita Petruškevičiūtė, Klaipėdos apskrities gidų gildija
Kiti dalyviai: K. Kvaraciejus, L. Petraitienės padėjėjas, A. Urbis, Armaitienė. Klaipėdos universitetas, D. Sireikis UAB „Philips Morris Lietuva“ atstovas, N. Istomina, Klaipėdos miesto tarybos narė, S. Gentvilas Klaipėdos miesto mero patarėjas.
Darbotvarkė:
1. Turizmo plėtra Klaipėdos mieste ir Lietuvos pajūrio regione.
2. Informacija apie ankstesnių sprendimų vykdymą, tolimesnių veiksmų aptarimas
1. SVARSTYTA. Turizmo plėtra Klaipėdos mieste ir Lietuvos pajūrio regione.
Pirmininkas Aras Mileška pristato posėdžio darbotvarkę ir posėdžio svečius: Klaipėdos m. tarybos narę Natalija Istomina, pristatysiančią sveikatingumo turizmo klausimą, A. Armaitienę, kuri dalyvauja formuojant Klaipėdos krašto turizmo strategijas, bei A. Urbį, Klaipėdos Universiteto, Rekreacijos katedros dėstytoją. Pirmininkas kviečia pristatyti rūpimą klausimą N. Istominą.
N. Istomina pabrėžia, jog turizmas Klaipėdos miestui yra svarbi niša, tačiau pamini, jog sveikatos turizmas Klaipėdoje kol kas nėra išvystytas, tačiau jos nuomone tokia turizmo šaka būtinai turėtų atsirasti, kadangi Klaipėda turinti tam reikiamas sąlygas. N. Istominos nuomone kol kas neišnaudojami turimi gamtiniai resursai, pvz. geoterminis vanduo, kurio gydomąsias savybes patvirtino Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkai. N. Istominos nuomone, svarbu šį faktą paviešinti ir sukurti tinkamą infrastruktūrą, tad čia atsiranda puikios galimybės bendradarbiauti verslininkams ir mokslininkams ieškant galimybių investuoti ir garsinti Klaipėdos miestą. N. Istomina taip at paminėjo turizmo problemines vietas Klaipėdos mieste – trumpą turistinį sezoną, svečių pasitikimo problemą, tačiau jos nuomone šios problemos lengvai išsprendžiamos. N. Istominos žiniomis, kol kas nė vieną Klaipėdos įstaiga neturi tarptautinio sertifikato padėsiančio pritraukti medicinos arba sveikatingumo turistus, tačiau visos Klaipėdos ligoninės atitinka tarptautinius ISO standartus. Klaipėda taip pat galinti turistams pasiūlyti pakankamai pigias tačiau labai aukštos kokybės šios srities paslaugas. Kaip galimas sveikatos turizmo sritis N. Istomina nurodė odontologiją, plastinę-rekonstrukcinę chirurgiją. N. Istominos nuomone galima pritraukti turistus iš tiek iš Rytų Europos šalių tiek ir iš Vakarų Europos, kurie itin suinteresuoti aukštos kokybės paslaugomis, už priimtiną kainą. N. Istomina pasiteiravo ar bus klausimų.
A. Petkūnienė pasiteiravo kokioje stadijoje šiuo metu yra sveikatos turizmas – ar jis tėra mokslinių tyrimų stadijoje?
N. Istomina atsakė, kad kalbant apie Lietuvą bendrai, yra LR Turizmo įstatymas, kuris suskirstė šios krypties turizmą į sveikatinimo ir sveikatingumo turizmą. Anot N. Istominos kitos šalys tokio griežto suskirstymo neturinčios. Šiuo įstatymu atskirtas medicinos turizmas ir įvairios SPA paslaugos, kurios labiau orientuotos į grožio procedūras. N. Istomina teigė negalinti sakyti, jog Klaipėdoje nėra sveikatos turistų, mat kai kurie viešbučiai siūlo įvairias SPA procedūras, turi pirčių kompleksus ar baseinus, tačiau didesnio paslaugų spektro Klaipėda kol kas negalinti pasiūlyti. N. Istomina dar kartą pabrėžė, jog Klaipėda neišnaudojanti savo gamtos resursų – geoterminio vandens, kurio jos teigimu kitur Lietuvoje nėra. N. Istomina taip pat teigia, jog jos duomenimis šio vandens tyrimu užsiima ir Viniaus m. specialistai norintys šį vandenį panaudoti sveikatos turizmo tikslais. N. Istomina pastebėjo, jog Klaipėdai nieko nedarant netrukus šią nišą gali užimti kiti miestai.
A. Mileška pastebėjo, jog yra girdėjęs apie Klaipėdos miesto ligoninės atliekamas planines operacijas užsienio šalių piliečiams ir pasiteiravo ar tai nėra šios srities turizmo dalis.
N. Istomina atsakė, jog neturinti konkrečių duomenų apie Klaipėdos miesto ligoninės atliekamas operacijas ir nežinanti ar jie tokius duomenis skelbia viešai.
A. Šulcas pastebėjo, jog teisinė bazė tokioms paslaugoms teikti yra, ir tik nuo pačių įstaigų priklauso ar jos dirbs šia linkme. A. Šulcas pasiteiravo ar derėtų miestui imtis kokių specialių veiksmų šiuo klausimu.
N. Istomina atsakė, jog kol kas tas užsienio sveikatos turistų skaičius yra labai minimalus. N. Istomina svarstė, jog galbūt pačios įstaigos, kaip kad Klaipėdos universitetinė ligoninė ir kt. nėra labai suinteresuotos pritraukti tokio tipo turistus, mat turinčios pakankamai pelno iš Lietuvos gyventojų.
A. Šulcas papildė, jog pelnas esantis iš tų Lietuvos gyventojų kurie šiuo metu negyvena Lietuvoje. Tačiau yra dalis ir tokių LR piliečių, kurie grįžę užsiregistruoja Darbo biržoje kaip neturintys darbo ir nemokamai eina gydytis.
A. Mileška pasiteiravo ar užsienio šalių Ligonių kasos apmokančios tų turistų kurie čia atvyksta sveikatinimosi išlaidas?
N. Istomina atsakė, jog viskas priklauso nuo paslaugos pobūdžio – būtinosios pagalbos teikimas užsienio Ligonių kasų yra apmokamas, o štai odontologijos paslaugos ir kt, apmokamos nėra.
A. Šulcas papildė, jog apmokama ir tais atvejais kai užsienio pacientas apsidraudęs privačia tvarka.
N. Istomina pabrėžė, jog ne tik Klaipėdoje bet ir visoje Lietuvoje būtina išvystyti draudiminę sistemą.
A. Mileška pasiteiravo ar būtina medicinos įstaigai gauti sertifikatus, jog teikti tokias paslaugas užsienio šalių piliečiams.
N.Istomina atsakė, jog reikia.
V. Krolis teigė kalbėjęs su Klaipėdos ligoninės vadovu dr. Janušoniu, ir pastarasis pabrėžė, jog atvykstantys medicinos turistai yra tikrai nešantys pelną, tačiau viskas priklauso nuo atvykimo galimybių, nes kelionių išlaidos atsieina brangiai.
V. Plečkaitis papildė, jog jau kone 10 metų kalbama apie bevizį režimą tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities. Kaip pavyzdį V. Plečkaitis pateikė Lenkijos įvestą 100 km. spinduliu bevizį režimą tarp Lenkijos ir Kaliningrado srities; ši sistema pasiteisinusi. V. Plečkaitis mano, jog derėtų Mero vardu kreiptis į Užsienio reikalų arba vidaus reikalų ministeriją ir pasiteirauti kokia esanti situacija šiuo klausimu. V. Plečkaitis mano, jog tokios bevizės zonos įvedimas suaktyvintų ne tik sveikatos bet ir kitų sričių turizmą.
V. Krolis pritarė, jog ši tema esanti aktuali. Gegužės mėn. vyksiančios turizmo konferencijos metu šį klausimą bus galima aptarti.
A. Mileška suteikia žodį Klaipėdos universiteto atstovei A. Armaitienei ir paprašė trumpai pristatyti turizmo strategiją, apžvelgti mokslo atstovų akimis turizmo padėtį Klaipėdos mieste.
A. Armaitienė teigė matanti šioje srityje daug problemų. A. Armaitienė paminėjo neseniai vykusią diskusiją apie tai ar Klaipėda esanti turistinis ar pramonės miestas. Jos nuomone, dėl įdedamų pastangų, strategijos ir investicijų kol kas neįmanoma vienareikšmiškai atsakyti kad Klaipėda yra turistinis miestas. Kalbant apie išteklius, A. Armaitienė teigia, jog kultūriniai ištekliai yra naudojami-žmonės yra aktyvūs, dalyvaujantys renginiuose, tuo tarpu su gamtiniais ištekliais padėtis sunkesnė. Kaip pavyzdį A. Armaitienė pateikė talasaterapinius išteklius- tai kas susiję su jūra nėra pakankamai išnaudojama. Kalbant apie geoterminius vandenis A.Armaitienės žiniomis jų yra po visa Lietuva, tik kai kur jie sunkiau apsiekiami. A.Armaitienė apgailestavo, jog talasaterapija nėra akcentuojama, visis pajūrio sveikatingumo centrai ir SPA vysto gana universalius sveikatinimosi metodus-masažus, smilkalus ir kt., kurių galima rasti bet kur, o jūra užmirštama. A.Armaitienė pateikė teigiamus Latvijos pavyzdžius, kaip galima mažinti turizmo sezoniškumą ir apgailestavo, jog Lietuvos verslininkams net turint gerų idėjų vis pritrūksta energijos jas įgyvendinti. Taip pat iškėlė klausimą ar Klaipėda visuomet yra pakankamai aktyvi pasiimant ES paramą marketingui, įvaizdžiui vystyti, ar tikrai verslo ir mokslo atstovai pakakamai bendradarbiauja. A.Armaitienė mano, jog būtų tikslinga turizmo plėtros klausimais generuoti bendras idėjas verslo, mokslo ir savivaldos atstovams, kuo sėkmingai užsiimančios kitos šalys. Ji taip pat apgailestavo, jog tik dabar atsitiktinai sužinojusi apie Pramonės ir amatų rūmų rengiamą turizmo konferenciją. A. Armaitienė taip pat pabrėžė jos nuomone didžiulę problemą-Klaipėdos susisiekimą su užsienio šalimis, kuris yra labai silpnai išvystytas.
V. Plečkaičio nuomone jūra yra gana neblogai išnaudojama, sulaukiama kruizinių laivų. Tačiau jo nuomone taip pat derėtų sugalvoti koks galėtų būti mūsų miesto išskirtinis produktas kuriuo galėtume pritraukti turistus, galbūt reikalingas vandens pramogų parkas ar panaši infrastruktūra. Galbūt derėtų Klaipėdoje kiekvienam pastatui įtaisyti išskirtines duris-tai taip pat galėtų būti atrakcija turistams.
Z. Petrauskaitės nuomone Klaipėdai reikia pastovios turizmo tarybos kurią sudarytų specialistai iš įvairių sričių. Taip pat nėra išnaudojama teigiamos pusės, neaktyvūs miesto marketingas ir reklama.
SVV Tarybos nariai atsakė, jog tokia taryba esanti.
V.Krolis informavo, jog sutikimą dalyvauti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų rengiamoje konferencijoje jau davė sutikimą dalyvauti Neringos, Palangos, Druskininkų ir Klaipėdos merai, taip pat pasidalinti patirtimi kviečiami Ventspilio ir Riugeno merai.
A. Šulcas pastebėjo, jog keistai skamba A. Armaitienės pastaba apie tai jog jiems nebuvusi suteikta tam tikra informacija apie renginius, matyt Universitetas yra save kažkiek izoliavęs ir juos reikia atskirai pakviesti. A. Šulcas apgailestavo kad mieste nejusti ir kone 10 tūkst. akademinio jaunimo buvimo ženklų. A. Šulco nuomone pagrindinė problema-trūksta žmonių iniciatyvumo. Kaip teigiamas pavyzdys paminėtas Friedricho pasažas, kuomet be ilgų kalbų tiesiog imtasi iniciatyvos ir įkurtas traukos objektas.
D. Pleskovienė paminėjo neseniai Regionų plėtros departamento iniciatyva atnaujintą Klaipėdos regiono tarybą, sudarytą iš politikų, administracijos darbuotojų, kviečiami ir universiteto atstovai. Deja tokios tarybos renkasi, kalbasi, tačiau konkrečių rezultatų nėra. Paminėta ir neseniai įkurta Klaipėdos regiono savivaldybių asociacija, ir viena iš šios asociacijos veiklos sričių- turizmo plėtros klausimai regione. D. Pleskovienė taip pat paminėjo teigiamą faktą, jog regiono turizmo tarybos ilgai svarstytas ir neišleistas bendras leidinys apie Klaipėdos regiono savivaldybes galiausiai buvo išleistas Klaipėdos TIC iniciatyva.
A. Šulcas paminėjo, jog sėkmingi Liepojos ir Ventspilio atvejai tokie yra todėl, jog juos tokius daro kooperuotos verslo lėšos. A. Šulco nuomone niekas netrukdo verslo atstovams įkurti savo tokio pobūdžio tarybų.
V. Krolis akcentavo, jog Prekybos, pramonės ir amatų rūmai dirba rūmų nariams. Jie turintys įkurtą turizmo komitetą, tačiau visi jų nariai yra verslo atstovai ir žiūri kaip geriau vystyti savo verslą, tad galintys išskirti vienkartinę paramą tačiau nuolatos to daryti negalintys, mat tai neštų verslui nuostolius. V. Krolio nuomone trūksta vieningos tarybos kuri padėtų visiems verslo atstovams mieste, mat Klaipėda yra ir pramonės ir turistinis miestas.
A. Šulcas akcentavo, jog nedera Klaipėdos lyginti su Birštonu ar Druskininkais, nes tuose miestuose pramonė nėra tokia išsivysčiusi ir gaji kaip Klaipėdoje.
Z. Petruškevičiūtės nuomone uosto teritoriją galima taip pat pritaikyti turizmui – rengti ekskursijas laivais ir pan. Taip pat derėtų sudaryti trumpalaikį ir ilgalaikį veiksmų planus, kurie neštų naudos visoms turizmo sritims, o ne tik sveikatos turizmo sričiai. Z. Petruškevičiūtė taip pat paminėjo duomenis pagal kuriuos matyti kokiomis transporto priemonėmis praeitais metais daugiausia turistų atvyko į Lietuvą – 45 proc. autobusais, lėktuvais 35 proc. traukiniais – 6 proc., laivais 3 proc. tad Z. Petruškevičiūtės nuomone miestas neišnaudojantis savo galimybių pritraukti turistus laivais.
A. Mileška siūlo apsvarstyti bendros institucijos nepriklausomos nuo savivaldos, įkūrimą.
A. Šulcas siūlo aptarti situaciją su savivaldybės politikais, pasiteirauti jų nuomonės.
A. Tamamavičius pasiūlė remiantis Vilniuje vykstančio lovų slalomo pavyzdžiu surengti Klaipėdoje plaukimo ant durų slalomą Danės upe, pritraukti televizijas ir žiūrovus.
Z. Petruškevičiūtė pasiteiravo kaip savivaldybė ir miesto Taryba reaguoja į griuvėsius senamiestyje, „Baltijos“ kino teatrą ir kt.
A. Šulcas atsakė, jog reakcija neigiama, nuo sausio 1 d. mokesčiai pakelti jau 200 kartų, apleistų pastatų savininkai moka pilą žemės nuomos mokestį 4 proc.
A. Mileška pamini pagal praeitą SVV Tarybos protokolą paruoštus pasiūlymus dėl automobilių statymo senamiestyje ir dėl turgaviečių, kurie bus išsiųsti SVV Tarybos nariams el. paštu suderinimui.
A. Šulcas siūlo su šiais pasiūlymais truputį palaukti, idant mėnesio pabaigoje planuojama viešam svarstymui paskelbti naujas automobilių parkavimo sąlygas ir kviesti miesto bendruomenę išsakyti savo nuomonę.
A. Mileška sutinka palaukti.
A. Mileška taip pat pamini jog kito SVV Tarybos posėdžio metu D.Botyrius pristatys savo surinktą informaciją dėl esamų mokesčių Naujojoje turgavietėje.
A. Šulcas pasvarstė apie galimą gyventojų apklausą apie Senojo turgaus reikalingumą ar nereikalingumą miestui, taip pat apie tai ar derėtų uždaryti eismą Tiltų gatve ar to daryti nereikėtų.
V. Plečkaitis siūlo surengti apklausą apie klaipėdiškių požiūrį į dujų terminalą Kiaulės nugaroje.
A. Mileška baigia posėdį ir padėkoja dalyvavusiems.
Posėdžio pirmininkas – Aras Mileška
Posėdžio sekretorė – Dalia Pleskovienė
Komentarai
Komentarų nėra.