Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 14 d. protokolas
2012 m. vasario 22 d. Nr. TAR1- 15
Posėdis įvyko 2012 m. vasario 14 d., 13:00 val., Danės g. 17 posėdžių salėje
Posėdžio pirmininkas
Aras Mileška
Posėdžio sekretorė
Andromeda Uteraitė-Grauslienė
Dalyvauja SVV tarybos nariai:
Aras Mileška, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos viceprezidentas;
Aurelija Petkūnienė, Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos narė;
Arūnas Barbšys Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys;
Vidmantas Plečkaitis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys;
Donatas Botyrius Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos narys;
Artūras Šulcas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys;
Viktoras Krolis Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius;
Airidas Tamavičius, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos narys.
Kiti dalyviai:
Aldona Špučienė, Savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorė,
R. Kubilienė, SĮ „Senasis turgus“ direktorė,
D. Sireikis, UAB „Philips Morris Lietuva“ atstovas,
V. Mickus, UAB „Naujasis turgus“,
Z. Karpalo, UAB „Naujasis turgus“,
M. Petrauskaitė, Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vyr. specialistė.
Darbotvarkė:
- 1. Mokesčių politika 2012 metams smulkiajam ir vidutiniam verslui Klaipėdos regione.
- 2. Klaipėdos miesto turgaviečių kaip smulkaus verslo plėtros koncepcija.
1. SVARSTYTA. Dėl Mokesčių politikos 2012 metams smulkiajam ir vidutiniam verslui Klaipėdos regione.
Pirmininkas Aras Mileška pristato posėdžio darbotvarkę ir pamini mero V. Grubliausko atsakymą į SVV Tarybos kreipimąsi taip pat informuoja, jog posėdyje nedalyvaujant pakankamam skaičiui SVV Tarybos narių, šis mero atsakymas bus aptartas kitame posėdyje.
Pradėdamas posėdį ir aptardamas SVV Tarybai rūpimus klausimus Pirmininkas pamini, jog verslo liudijimų kainas nustato Vyriausybė; individualios veiklos pažymėjimų kainos yra pakilusios, Savivaldybė gali suteikti nuolaidų tiek, kiek leidžia įstatymas ir visos galimos nuolaidos buvo suteiktos. A. Mileška taip pat pamini, jog norėtų į būsimas diskusijas įtraukti klausimą dėl lengvatų suteikimo pradedantiems verslininkams.
V. Krolis pastebi, jog darbotvarkėje minimas ne Klaipėdos miestas o regionas ir pasiteirauja ar nederėtų svarstyti tik su miestu susijusių klausimų.
A. Šulcas sutinka, jog ateities diskusijose būtų įdomu apsvarstyti ir regiono padėtį šiuo klausimu, tačiau prieš tai derėtų apsibrėžti ką vadinsime regionu – 7 savivaldybes, Vakarų Lietuvą ar kt. Kol kas siūloma svarstyti miesto klausimus.
A. Mileška sutinka koreguoti darbotvarkę ir problemą svarstyti ne regiono o miesto mastu.
A. Mileška pasiteirauja ar kas nors turėtų pasiūlymų dėl mokestinių lengvatų keitimo. A. Mileška taip pat pamini suteiktas nuolaidas senamiesčio verslininkams ir pastebi kad suteiktų nuolaidų skaičius lyginti su 2010 m. sumažėjo beveik du kartus ir siekia 96850 Lt.
A. Špučienė pastebėjo, jog mažėjant turto vertei, mažėja pats mokestis ir lengvata.
A. Mileška taip pat atkreipia dėmesį, jog dažnai nutinka, jog verslo subjektui nepriklauso visas pastatas, tad norint atlikti viso pastato rekonstrukciją, tai padaryti gana sudėtinga. A. Mileška siūlo svarstyti galimybę verslo subjektui atlikus dalinę pastato rekonstrukciją tas išlaidas bent iš dalies kompensuoti.
V. Krolis pasiteirauja ar teikiant lengvatos jos skaičiuojamos pagal apibrėžtas senamiesčio ribas.
V. Plečkaitis atsako teigiamai.
V. Krolis pasiteirauja kodėl lengvatos teikiamos tik senamiesčio verslininkams, jo nuomone panašios lengvatos turi būti teikiamos viso miesto verslui.
V. Plečkaitis pritaria šiai pastabai, jo nuomone neturėtų būti išskiriami senamiesčio ir kiti verslininkai. V. Plečkaitis taip pat pastebėjo, jog net suteikus senamiesčio verslininkams nuolaidų jų suaktyvėjimo nebuvo pajausta. Pavyzdžiu pateikta Kalėdinė mugė ir iniciatyvos iš verslo pusės trūkumas. V. Plečkaičio nuomone neteisinga, jog savivaldybė atleidinėja nuo mokesčių, o verslininkai nerodo iniciatyvos. Kaip teigiamas pavyzdys paminėti KRATC pastatyti nauji, dekoruoti senamiestį puošiantys šiukšlių konteineriai, V. Plečkaičio nuomone tokių iniciatyvų turėtų būti daugiau. V. Plečkaitis taip pat išreiškė pageidavimą, jog SVV Tarybai būtų pateikti duomenys kiek buvo išimta licenzijų prieš 5 m. ir kiek dabar kai jos pabrango, tam jog išsiaiškinti ar verslininkai nedirba šešėlyje. Išreikšta idėja apsvarstyti diferencijuoto mokesčio galimybę.
A. Mileška pasiūlo parengti nuo SVV tarybos prašymą LR Vyriausybei, jog būtų atsižvelgta į šiuos siūlymus ir miesto savivaldai būtų suteikta didesnė laisvė sprendžiant dėl individualios veiklos pažymėjimų kainų.
D. Botyrius siūlymui pritaria ir sutinka jog griežtai nustatytos kainos riboja, neretai verslininkui neapsimoka imti individualios veiklos pažymėjimo ir tai jį stumia į šešėlį. D. Botyrius pabrėžia, jog senamiestis visuomet buvo politikų prioritetas, tačiau verslininkų yra visame mieste ir jiems taip pat reikalinga parama. Atakydamas į V. Plečkaičio pastabą, jog verslo atstovai nerodė iniciatyvos, D. Botyrius išreiškia savo nuomonę, jog savivalda per mažai kalbėjusi su verslo atstovais, tačiau ši sudaryta darbo grupė imsis nesusikalbėjimo mažinimo veiksmų.
A. Mileška atkreipia dėmesį, jog kalbant apie lengvatas gavusių subjektų skaičių, 2007 m. jų buvo 14, o 2011 m. jau 30. Jo nuomone skaičius nėra didelis ir lengvatas išdalijus, kiekvienas verslo subjektas gavo po maždaug 3 tūkst. litų lengvatų.
A. Šulcas pastebi, jog lengvata yra suteikiama už padarytą darbą, tad galbūt trūkę aktyvumo ar liko kas nors nepadaryta.
V. Plečkaitis siūlo smulkiuosius verslininkus „įrėminti“ – kokius darbus jie atlikę gautų lengvatas, pvz. lengvata suteikiama suremontavus stogą ar suorganizavus renginį.
A. Petkūnienė pastebi, jog senamiesčio ir kitų miesto dalių verslininkai visgi skiriasi – nevienodi patalpų įkainiai, kitose miesto dalyse nereikia mokėti už automobilių stovėjimą.
A. Šulcas pritaria.
V. Krolis pabrėžia, jog perkant ar kuriant verslą senamiestyje, verslininkai apie tokias sąlygas žinojo, o SVV Taryba turinti spręsti už visą miestą.
V. Plečkaitis teigia, jog verslas susijęs su žmonių srautais, jei jų nėra, nėra ir pelno. Jo nuomone, Seimas ir Vyriausybė sustatė neteisingą turto verčių žemėlapį. Kur nėra srautų, ten turto mokestis turi būti mažesnis.
A. Tamavičius pritaria ir teigia suprantantis, jog miestas neturi tiek pinigų, jog savo dotacijomis pritrauktų verslus kol susidarys reikiami žmonių srautai.
A. Špučienė pamini, jog miesto Tarybos ieškota galimybių padidinti srautus. Savivaldybė suinteresuota išlaikyti veiklas kurios pritrauktų turistus ir gyvintų senamiestį-amatininkų, menininkų krautuvėles. A. Špučienė prašo SVVT atstovų teikti siūlymus ką derėtų daryti, nes kol kas miestas nėra pajėgus atleisti visų verslininkų iš visų miesto zonų nuo mokesčių. Apgailestauta, jog žmonių srautai kol kas nenukrypsta iš didžiųjų prekybos centrų atgal į senamiestį, bet paminima, jog savivaldybė daug investavo į įvairių senamiesčio gatvių ir miesto vietų rekonstrukciją siekiant tas vietas padaryti patraukliomis verslui ir žmonėms.
A. Mileška pasiūlo kitame susitikime paanalizuoti klausimą kaip pritraukti turistus į Klaipėdą.
A. Tamavičius papildo, kad reikia galvoti ne tik apie turistų bet ir apie vietinių pritraukimą.
A. Mileška apibendrindamas diskusiją šiuo klausimu dar kartą pasiūlo parengti raštą Vyriausybei dėl galimybės suteikti miesto savivaldai daugiau laisvės svarstant individualios veiklos pažymėjimų kainas.
A. Šulcas siūlo neskubėti, pirma parengti projektą, apsvarstyti ir kai bus prieita prie bendrų sprendimų – kreiptis į Vyriausybę.
D. Botyrius pritaria.
V. Krolis siūlo taip pat išskirti kas gali dirbti su individualios veiklos pažymėjimu.
D. Botyrius dar kartą pabrėžia, jog būtų sveikintina jei savivalda pati turėtų teisę spręsti kokios turėtų būti individualios veiklos pažymėjimų kainos.
NUTARTA Klaipėdos SVV Tarybos nariai sutinka pavesti A. Mileškai parengti kreipimosi į LR Vyriausybę dėl galimybės suteikti miesto savivaldai daugiau laisvės svarstant individualios veiklos pažymėjimų kainas. Projektas bus apsvarstytas ir išanalizuotas kituose SVV Tarybos susitikimuose.
2. SVARSTYTA. Dėl Klaipėdos miesto turgaviečių kaip smulkaus verslo plėtros koncepcijos.
A. Mileška suteikia žodį SĮ „Senasis turgus“ ir „Naujasis turgus“ atstovams ir nurodo, jog domina nuomojamų patalpų kainos, darbo prekybininkams sąlygos, nuomininkų skaičiaus kitimas pastaraisiais metais, turgų veiklos planai artimiausiam laikotarpiui, taip pat nurodo, jog norėtų aptarti problemą – nelegalią prekybą akcizinėmis prekėmis turgų prieigose.
A. Šulcas pamini, jog iš esmės turgaus veikla nėra savivaldos funkcija. Taip pat pabrėžia, jog jokio privatizavimo artimiausiu metu nėra numatyta, o „Senasis turgus“ turėtų likti municipalinis
R. Kubilienė pamini, jog sensimi turgus yra priskirtas senamiesčio teritorijai o visos rinkliavos remiasi į žmonių srautus. Paminėta, jog turgaus veiklą sunkina tai, jog visos trys apie turgų esančios automobilių stovėjimo aikštelės yra mokamos. Minėtų stovėjimo aikštelių SĮ „Senasis turgus“ administracija netvarko ir neprižiūri. R. Kubilienė informavo, jog nuomos plotų kaina yra patvirtinta pagal prekių asortimentą, ūkininkams rinkliavos yra mažesnės siekiant puoselėti žemės ūkį. R. Kubilienės nuomone daug įtakos prekeivių skaičiui turėjęs Vyriausybės nutarimas įvesti privalomus kasos aparatus.
A. Mileška pasiteirauja kokie yra prekybinio ploto nuomos mokesčio įkainiai.
R. Kubilienė įvardija jog pvz. skerdienos prekeiviai mokantys 33 lt už bėginį metrą, o štai močiutės prekiaujančios arbatžolėmis 6 Lt už bėginį metrą per dieną.
D. Botyrius pasiteiravo kokios perspektyvos laukia SĮ „Senasis turgus“ šiam tapus UAB.
R. Kubilienė informuoja, jog esama neteisingos nuostatos, jog jei „Senasis turgus“ yra savivaldybės įmonė jam lengviau egzistuoti. R. Kubilienė pamini, jog jos vadovavimo laikotarpiu jokių lengvatų „Senasis turgus“ nėra gavęs, mokesčius sumoka laiku, skolų nėra. Ji taip pat teigia nesibaiminanti stebėtojų tarybos įsteigimo. Matomi minusai- būdami savivaldybės įmonė „Senasis turgus“ negali parduoti jiems nereikalingų senų pastatų – seno sandėlio ir kt. jei reorganizavus senąjį turgų į UAB šias funkcijas būtų galima atlikti, situacija pagerėtų.
A. Mileška pasiteiravo kaip keisis prekeivių situacija po reorganizacijos.
R. Kubilienė atsakė nemananti, jog situacija pasikeis, esą nedėkinga senojo turgaus padėtis, nėra tvoros, teritorija pereinama. Prekeivių padėtis priklauso nuo žmonių srautų, kurie padidėja pavasarį ir rudenį, žiemos laikotarpiu – prekyba merdi.
A. Mileška pasiteiravo kaip keičiasi prekeivių skaičius.
R. Kubilienė nurodo, jog 1998 m. buvo juntamas pagyvėjimas, norinčių prekiauti mėsa tuo metu buvo daugiau nei vietų. Šiomis dienomis kai kuriuos prekeivius gąsdina išaugę ES reikalavimai, tad prekiautojai pieno produktais mieliau renkasi prekybą kiemuose nei legalią prekybą turgavietėse.
A. Tamavičius pasiteiravo apie kokias sumas kalbama, kai „Senasis turgus“ taps UAB ir galės parduoti minėtus nereikalingus senus pastatus?
R. Kubilienė nurodė, jog viskas priklauso nuo turto įvertinimo, tačiau vieno objekto, kuris nebaigtas statyti, kaina esanti apie 800 tūkst. litų, kitų objektų vertė mažesnė.
A. Mileška pasiteiravo ar lėšų gautų pardavus šį turtą pakaks situacijai pataisyti.
R. Kubilienė atsakė, jog jos nuomone pakaks.
D. Botyrius pasiteiravo ar jau patvirtinti būsimo UAB direktorius ir valdyba.
Jam buvo atsakyta jog ne.
A. Špučienė informavo, jog dar esanti tik pati veiksmų pradžia. Pirmas veiksmas bus parinkti turto vertintojus. A. Špučienė taip pat atkreipė dėmesį, jog senasis turgus tampa labais sezoniškas, nebekonkuruoja su kitais turgumis. Esantis senamiestyje turgus turi būti konkurencingas ir turi būti traukos centru. Reikia didelių investicijų ir minėtų 800 tūkst. litų gali nepakakti.
D. Botyrius pasiteiravo ar „Senojo turgaus“ UAB valdybai bus pavesta formuoti turgaus strategiją ir valdymo modelį?
A.Špučienė atsakė, jog strategiją sudarys savivaldybė.
V. Krolis pasiteiravo ar planuojama jog toje vietoje liks turgus.
A. Špučienė atsakė teigiamai.
R. Kubilienė paminėjo, jog daug koncentruojamasi į senojo turgaus išvaizdą, jo vadinamąją priekinę dalį – girdėta planų, jog toje vietoje būtų aikštė su fontanais, tačiau jos nuomone jei norima, jog turgaus veikla vyktų, fontanų derėtų atsisakyti.
A. Špučienė atsakė jog viskas priklauso nuo to kas vartotojams bus patrauklu, prireikus galima įrengti ir fontanus.
A. Barbšys siūlo mokamo stovėjimo aikštelėse padaryti nemokamą stovėjimą iki 1 val., mat tokios automobilių parkavimo sąlygos suteikia patrauklumą prekybos centrams.
V. Krolis pritaria šiam siūlymui.
A. Mileška suteikia žodį naujojo turgaus atstovams.
V. Mickus informuoja, jog didesnių pakitimų naujajame turguje nėra, prekeiviai tik iš pradžių buvo sunerimę dėl kasos aparatų. Dėl pirkėjų srautų- po žiemos švenčių pirkėjų visuomet sumažėdavo, vėliau viskas grįždavo į savo vėžes. Nuomos kainos priklauso nuo prekių rūšies – pvz. prekiautojai skerdiena moka 32 Lt. už bėginį metrą per dieną.
A. Mileška pasiteirauja kokių priemonių galima būtų imtis siekiant padidinti srautus.
V. Mickus atsako, jog skirtingai nuo didžiųjų prekybos centrų įv. akcijas prekėms gali daryti tik patys pardavėjai, turgaus administracija įtakos neturinti.
A. Tamavičius pasiteiravo kokie „Naujojo turgaus“ planai po „Snoro“ įvykio.
V. Mickus atsakė, jog teko pristabdyti kai kurias numatytas veiklas – buvo planuota turgelio esančio Minijos g. rekonstrukcija.
A. Petkūnienė pasiteiravo ar V. Mickaus nuomone esančios pakankamai geros sąlygos prekiauti, ar pvz. tinkamos lentynos duonos prekeiviams?
V. Mickus atsakė, jog lentynos yra, jei reiktų jas galima keisti.
D. Botyrius pastebėjo, jog naujojo turgaus patalpose labai daug laisvų prekybos vietų, nes prekybos vietų kainos labai didelės. Anot jo, naujasis turgus yra strategiškai geroje vietoje, miesto centre, tačiau verslininkai nenorintys čia prekiauti dėl didelių kainų, kituose turguose jos esančios mažesnės, nurodyta jog mokėti tenka net už tualetus, tad per mėnesį susidaranti apie 700 Lt. suma už vieną prekybos vietą. D. Botyrius taip pat nurodo jo nuomone itin blogas prekybos sąlygas lauke po stoginėmis, nors buvusios žadėtos rekonstrukcijos. „Snoro“ situacija parodžiusi, jog pinigų visgi buvo sukaupta, buvo galima sutvarkyti turgavietę, padaryti ją patrauklesne. D. Botyrius atkreipė dėmesį, jog turgus tai didelė darbovietė su daug darbo vietų, tad ir įplaukos į biudžetą gali būti didelės. D. botyrius taip pat pastebėjo, jog „Snoro“ situacija parodžiusi, kad „Naujasis turgus“ sutaupė apie 4 ml. Litų.
A. Špučienė pastebėjo, jog nėra aišku per kurį laikotarpį buvo sutaupyti minėtieji milijonai, tačiau ji nėra patenkinta, jog pinigai buvo nuslėpti.
A. Petkūnienė pastebėjo, jog nederėtų laukti kol naujasis turgus ištuštės kaip nutiko senajam turgui, situaciją reikia keisti jau dabar.
V. Plečkaitis pritarė jog derėtų pasvarstyti kaip padėti smulkiesiems verslininkams, kad jie norėtų prekiauti ir užpildytų visą turgaus teritoriją.
A. Mileška iškėlė probleminį klausimą dėl nelegalios akcizinių prekių prekybos greta turgaviečių. Suteiktas žodis D. Sireikiui, UAB „Philip Morris Lietuva“ atstovui.
D. Sireikis akcentavo didelę žalą daromą nelegalių prekeivių, tačiau pastebėjo jog pastangos kurių ėmėsi valdžia šiai problemai sustabdyti duoda gerų rezultatų. Atkreiptas dėmesys, jog ši problema jau seniai nebėra tik pasienio rūpestis, tad ji turinti būti sprendžiama kompleksiškai.
V. Plečkaitis pasiteiravo kokį procentą cigarečių kainos sudaro akcizo mokestis.
D. Sireikis atsakė, jog mokesčiams einantys apie 80 proc. cigarečių kainos.
A. Mileška pasiteiravo kaip nelegalios prekybos cigaretėmis problemos sprendimu rūpinasi turgavietės.
R. Kubilienė atsakė, jog ankščiau kabinti plakatai, kuriuose skelbta kokios sankcijos gresia prekeiviams nelegaliomis cigaretėmis, tačiau tai rezultatų nedavė.
V. Plečkaitis atkreipė dėmesį, jog greta turgavietės net įrengtos stebėjimo kameros, tačiau tai nelegalių prekeivių nestabdo.
A. Mileška pasiūlė sudaryti stebėtojų grupę, kuri išsiaiškintų kokios iš tiesų sąlygos prekeiviams abiejuose turguose, kad verslininkai galėtų teikti savo siūlymus ir vizijas.
D. Botyrius pritaria tokios stebėtojų grupės įkūrimui ir taip pat pabrėžia jos reikalingumą.
A.Mileška baigia posėdį ir dar kartą pamini SVV tarybos kreipimąsi į Klaipėdos miesto merą V. Grubliauską, kuris bus apsvarstytas kito posėdžio metu.
Posėdžio pirmininkas Aras Mileška
Posėdžio sekretorė Andromeda Uteraitė-Grauslienė
Komentarai
Komentarų nėra.