Kreipimasis į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą nuo Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos
2012 m. sausio 17 d.
Klaipėdos miesto merui
Klaipėdos miesto Tarybos nariams
Klaipėdos miesto Tarybai
Nuo Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos
DĖL 2012 METŲ SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SKATINIMO PRIEMONIŲ PLANO IR KLAIPĖDOS MIESTO STRATEGINIO PLANO 2013-2020 M. KŪRIMO PRIEŽIŪROS
Smulkaus ir vidutinio verslo bei akademinės bendruomenės nariai, svarstydami, gilindamiesi ir teikdami Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai siūlymus dėl smulkaus ir vidutinio verslo strateginės plėtros priemonių, pastebėjo, jog egzistuoja ydinga praktika, kai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vienašališkai, tačiau yra pagrindo manyti, neturėdama tam tinkamos kompetencijos, imasi spręsti, kurios strateginės priemonės skatinant smulkųjį ir vidutinį verslą yra tikslingos, o kurios – ne.
Gilinantis į Klaipėdos miesto plėtros strateginį planavimą, buvo peržiūrėti Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano 2007 – 2013 metų tikslai ir pasiekti rodikliai. Trumpai panagrinėkime pagrindinį strateginiame plane pateiktą miesto vizijos rodiklį – „Gyventojų skaičiaus metinė kaita (proc.) – siekiamybė 2020 m. ?1“ [Šaltinis: Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano įgyvendinimo ataskaita]. Šio rodiklio pagrindu buvo formuojama miesto strategija ir rengiamos priemonės strategijai įgyvendinti. Šis rodiklis leidžia įvertinti gyventojų kaitą, jis didžia dalimi atspindi Klaipėdos savivaldybės patrauklumą gyventi ir dirbti. Nuo 2007 metų miesto strategijos įgyvendinimo pradžios Klaipėdos miesto savivaldybės administracija daro kasmetinę analizę. Analizėje pateikta, jog aukščiau minėtas vizijos rodiklis metai iš metų yra neigiamas ir progresyviai kinta į neigiamą pusę. Deja, administracija nesiėmė jokių priemonių. Galima teigti, jog tai turėjo įtakos, kad per 10 metų (nuo 2001 m. iki 2011 m.) Klaipėdos miestas neteko 31.690 gyventojų [Šaltinis: „2011 metų gyventojų surašymas“]. Klaipėdos miestą paliko (migravo) darbingo amžiaus gyventojai, kurių vidutinis darbo užmokestis, Lietuvos statistikos duomenimis, šiuo metu siektų apie 2172,3 Lt per mėnesį (Klaipėdos m. darbo užmokesčio lygis), o šių gyventojų pajamų mokestis sudarytų 325 Lt per mėnesį. Remiantis šiais skaičiais galima teigti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas per metus (kasmet) netenka 123 milijonų Lt pajamų ir šie nuostoliai progresyviai auga. Dėl gyventojų sumažėjimo Klaipėdos mieste veikiantis verslas kasmet netenka 627 milijonų Lt pajamų. Visa tai yra tik dalis neigiamų socialinių ekonominių reiškinių, kuriuos sukelia gyventojų skaičiaus mažėjimas mieste. Emigraciją savo ruožtu dar labiau skatina nepatraukli socialinė ekonominė situacija mieste.
Tendencija pagal migracijos tempus Klaipėdos miestą prilygina prie tokių savivaldybių kaip Skuodo, Akmenės ar Šilalės. Klaipėda su savo neišnaudotomis galimybėmis ir ištekliais išties gali tapti ir turėtų būti patraukliu miestu gyventi, dirbti, kurti verslus, ilsėtis. Manome jog ne maža dalis atsakomybės tenka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovų ar specialistų nekompetencijai strategiškai valdyti miestą.
Jau dvejus metus iš eilės miesto savivaldybės administracija ignoruoja ekspertų siūlomas papildomas strategines priemones Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui bei plėtrai mieste. Kadangi už strateginių priemonių plano sudarymą ir priežiūrą yra atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ji turėtų prisiimti ir atsakomybę už neigiamas pasekmes.
Siūlome:
1. Į Klaipėdos savivaldybės strateginio plano priemonių sudarymo ir kasmetinio peržiūrėjimo-analizės (įvertinimo) grupes įtraukti smulkaus ir vidutinio verslo bei akademinės visuomenės ekspertus.
2. Strateginio planavimo veiksmai turi būti nuolat operatyviai viešinami internete ir prieinami visuomenei įvertinti, suteikiant grįžtamojo ryšio galimybę.
3. Strateginio planavimo procesas ir procedūros turi užtikrinti galimybę laiku reaguoti į strateginių rodiklių prastėjimą, nedelsiant imtis priemonių padėčiai keisti, įvertinti esamų priemonių efektyvumą, siūlyti naujas. Turi būti nustatyti atsakingi asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn bei vertinama jų kompetencija užimti einamas pareigas.
4. Kadangi Klaipėda kasmet netenka nuo 3000 iki 7000 gyventojų (tai sudaro nuo 12 mln. iki 27 mln. Lt negautų pajamų į miesto biudžetą), į šią situaciją reikia žvelgti su ypatinga svarba ir skuba, siūlyti bei nagrinėti ilgalaikio poveikio priemones, nelaukiant naujo strateginio plano rengimo ir tvirtinimo.
5. SVV skatinimui siūlomas priemones derinti su Klaipėdos miesto SVV Taryba ir gavus jos pritarimą priemones įtraukti į Klaipėdos miesto savivaldybės metų strateginį veiklos plano projektą bei teikti svarstyti komitetams.
Aras Mileška
Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pirmininkas
Komentarai
Komentarų nėra.