Motinystė įkvepia Lietuvos moterų verslumą
Motinystės atostogų išėjusios mamos kuria verslus, o dėl gimdymo laikinai iš pareigų pasitraukusios verslininkės ieško būdų tęsti veiklą. Nors aktyvių mamų Lietuvoje daugėja, valdžia jų iniciatyvos papildomai užsidirbti nepalaiko.
Priverstos slėptis
Mamos ir verslininkės, arba mamerslininkės, kaip reiškinys yra pačiai paplitęs Didžiojoje Britanijoje. Ten vaikus auginančios mamos vis dažniau vietoj grįžimo į darbo rinką pasirenka savarankišką veiklą.
Vienas populiariausių mamų verslų – kosmetikos platinimas, o vienas populiarėjančių – tinklaraščių rašymas ir pinigų užsidirbimas už užsakomuosius straipsnius juose. Tinklaraščiuose rašydamos apie savo šeimos buitį ir pomėgius mamos netiesiogiai reklamuoja tam tikras prekes ar pramogas. Pvz., Didžiojoje Britanijoje atlygis už vaikų žaislų aprašymą gali siekti 300–500 litų.
Tačiau interneto rinkodaros konsultanto Mariaus Kuitniausko pastebėjimu, Lietuvoje mamos nėra aktyvios tinklaraščių rašytojos, o produktų aprašinėjimas už pinigus – itin retas reiškinys. Kiek plačiau paplitusios mamų sukurtos e. parduotuvės, kuriose jos dažniausiai prekiauja vaikiškais drabužėliais. O nemokamų skelbimų portalai mirgėte mirga nuo įvairiausių rankdarbių, kuriuos dažniausiai parduoda taip pat mamos. M.Kuitniausko teigimu, rankdarbiai Lietuvoje yra vienas mėgstamiausių mamų užsiėmimų, iš kurio jos gauna papildomų pajamų.
„Mamerslininkės Lietuvoje dirba tyliai ir niekam apie tai nesako, nepasakoja, nesidalija patirtimi. Galbūt dėl to, kad dauguma dirba nelegaliai dėl grobuoniškos mokesčių politikos“, – mano M.Kuitniauskas. Pasak jo, Didžiojoje Britanijoje mamoms slapstytis nereikia, nes veikia joms palankesnė mokesčių sistema.
Būtina parama
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos pirmininkė Rita Baltaduonytė-Leonienė sakė, kad aktyvių mamų Lietuvoje daugėja. Esą dažniausiai mamomis tapusios moterys imasi iniciatyvos, norėdamos prisidurti papildomų lėšų.
„Valgyti juk norisi, išgyventi irgi. Jeigu niekas darbo nepasiūlo, reikia arba susikuri sau darbo vietą, arba ieškoti kitų išeičių. O valstybės parama yra minimali“, – teigė ji. Asociacijos atstovė taip pat pabrėžė, kad moterys naują verslą vertina ir kaip savirealizaciją, todėl derina jį su savo pomėgiais.
Vis dėlto net ir mėgstamos veiklos pradžia mamoms gali pareikalauti nemažai drąsos. Bendrovės Galimybių vystymo centro vadovės, lektorės ir psichologės Sigitos Navickaitės teigimu, moterys pažeidžiamesnės, todėl sugrįžti į darbo rinką po motinystės atostogų joms nelengva. Dėl šios priežasties vienas svarbiausių dalykų esą yra aplinkinių palaikymas ir dalyvavimas įvairiuose renginiuose. Užsiėmimas saviraiška taip pat suteikia pasitikėjimo.
Koją pakiša mitai
„Yra labai daug mitų, kuriuos žmonės susikuria ir kurie juos paskui stabdo imtis savo verslo, esą reikia labai daug investicijų, žinių, laiko ir ypatingų talentų. Aktyvi veikla mitus po truputį pakeičia, o jų vietą užima žinojimas“, – sakė S.Navickaitė. Ji pabrėžė, kad pasiekti gerų rezultatų ir kompensuoti savo silpnąsias puses padeda savianalizė ir savo stipriųjų pusių įvardijimas.
Vaikiškų drabužių verslą pradėjusi Algima Gurina patikino, kad naujo verslo pradžia iš tiesų buvo sudėtingas etapas dėl vyraujančių nuotaikų šalyje: „Pradėti ką nors naujo visada labai sunku, nes Lietuvoje labai daug pesimizmo: kai pradedi viską skaičiuoti, atrodo, kad geriau išvis nieko nedaryti.“ Pasak jos, labiausiai kuriant verslą nerimą kėlė mokesčiai, nuoma ir atlyginimai.
Nepabūgti sunkumų ir pradėti verslą A.Guriną esą paskatino šalies rinkoje pastebėti trūkumai. „Šiuo metu dauguma vaikiškų parduotuvių siūlo lenkiškus drabužius, todėl nusprendžiau prekiauti išskirtinai angliška produkcija ir mažiausiai perpus pigiau. Atrasti alternatyvą padėjo kelionės po užsienį, kur pati visuomet pirkdavau drabužių savo vaikams“, – pasakojo A.Gurina.
Patirties semiasi įvairiai
Nors A.Gurina į verslo konsultantus nesikreipė ir viską darė pati, Aktyvių mamų sambūrio atstovė patikino, kad mamos pagalbos kreipiasi ir į profesionalus.
Kaip sakė VšĮ „Versli Lietuva“ viešųjų ryšių koordinatorė Ingrida Šulcienė, pastaruoju metu į įstaigą dėl verslo konsultacijų kreipiasi daugiau mamų nei anksčiau. Esą pradedančiam verslininkui patartina susipažinti su rinkos ekonomikos principais, finansine verslo ar projektų valdymo dalimi, įvertinti būsimo produkto ar paslaugos poreikį ir jo rinkos potencialą. Jos teigimu, šiuo metu ir toliau pagreitį įgauna elektroninė prekyba, nukreipta į ekologiškus produktus ir sveikesnio gyvenimo būdo propagavimą.
„Mažus vaikus auginančios mamos neatsitiktinai sugalvoja megzti iš ekologiškų siūlų ar kepti pyragus iš ekologiškų produktų, ieško naujų vaikų lavinimo formų ir steigia darželius ar mokyklėles, kuriuose kuriama nauja kultūra ir santykiai“, – sakė I.Šulcienė.
Pasak R.Baltaduonytės-Leonienės, neretai motinystės laikotarpiu pradėta veikla sulaukia sėkmės ir yra toliau tęsiama. Ji prisiminė atvejį, kai savo vaikui gamindama ekologiškas tyreles moteris idėją išplėtojo iki gana didelio verslo.
Verslumo apribojimas
Nors valstybė tikina skatinanti verslumą, šių metų liepą pakeista motinystės pašalpos mokėjimo tvarka mamų verslumą iš dalies skatina, bet ir apriboja. Pagal naują tvarką dvejiems metams motinystės atostogų išėjusios motinos pirmaisiais metais gauna 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, o jų papildomos pajamos išskaičiuojamos iš pašalpos. Tiesa, antrus metus mamos gali gauti 40 proc. kompensuojamojo uždarbio ir nevaržomai dirbti. Tačiau šis palengvinimas negalioja mamoms, savarankiškai dirbusioms dar iki gimstant vaikeliui.
R.Baltaduonytė-Leonienė sakė įstatymų suvaržymo nepalaikanti. Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu individualiųjų ir uždarųjų akcinių bendrovių reglamentavimas yra tarpusavyje nesuderintas. Todėl individualų verslą turinčios moterys motinystės atostogų laikotarpiu yra priverstos veiklą nutraukti.
„Išeidama motinystės atostogų individualiosios įmonės savininkė turi stabdyti visos įmonės veiklą, nes neturi kam palikti įmonės. Be to, jeigu įmonėje yra darbuotojų, moteris juos turi atleisti, iki baigsis motinystės atostogos“, – sakė R.Baltaduonytė-Leonienė. Uždarųjų akcinių bendrovių savininkės esą turi galimybę pasitraukti iš vadovaujamų pozicijų ir darbą laikinai perduoti pavaduojančiam asmeniui.
Šaltinis: Klaipėda
Komentarai
Komentarų nėra.