Sąžininga prekyba pagal musulmonus

2011 01 07 @ 14:00  ›  Kategorijos: Tarptautinis bendradarbiavimas

Kokių sutapimų galima rasti tarp musulmonų verslo etikos ir visame pasaulyje išpopuliarėjusių „sąžiningos prekybos“ (Fair trade) principų? Penktadalis pasaulio žmonių laiko save musulmonais ir jie aktyviai prekiauja pasaulio rinkose. Su jais prekiauti gali būti iš ties malonu, nes pažvelgus atidžiau į islamo religijos ir „sąžiningos prekybos“ principus, galima atrasti daug bendro.

„Sąžiningos prekybos“ ir islamo principai

„Sąžininga prekyba“ – tai partnerystė, pagrįsta skaidriu dialogu bei pagarba vienas kitam, o tai užtikrina lygybę tarptautiniuose prekių mainuose. Ši partnerystė skatina pastovų vystymąsi ir užtikrina prekių gamintojų bei darbuotojų teises besivystančiame pasaulyje.

Tokios prekybos ištakos siekia 1940 metus, kai Šiaurės Amerikos ir Europos bažnytinės organizacijos pradėjo pardavinėti besivystančio pasaulio žmonių pagamintus rankdarbius ir užaugintus maisto produktus Vakaruose. Taip buvo siekiam išlaisvinti vargstančius žmones iš vergovės ir suteikti vargstantiems žmonėms stabilias pajamas už tiekiamą produkciją.

Islamo religija taip pat paremta šiais principais. Šventuose Šariato įstatymuose kalbama ne tik apie dvasinius dalykus, tačiau ir apie materialius, tokius kaip verslas. Islamas verslą laiko ne tik priimtina, tačiau ir kilnia veikla. Prieš tapdamas pranašu Mahometas buvo Mekos pirklys, o tai taip pat parodo prekybos svarbą islamo religijoje.

Islamo verslo etika

Vienas esminių islamo principų – teisingi mainai. Korane teigiama: „Tarkis sąžiningai ir liksi nesusitaręs su neteisybe“ arba „Dievas myli dorus ir teisingus“. Taigi nors prekiaudami žmonės ir susiduria su etinėmis problemomis ir verslo realybe, tačiau islamas reikalauja, kad musulmonas prekiaudamas visados užtikrintų socialinį ir ekonominį teisingumą.

Islamas varžo išankstinį nusiteikimą, kitų engimą ir diskriminaciją. Žodžiai iš pranašo Mahometo paskutinio pamokslo: „Visi žmonės yra kilę iš Adomo ir Ievos, todėl nė vienas arabas neturi viršenybės prieš ne arabą, nė vienas juodaodis nėra viršesnis už baltąjį ir atvirkščiai. Dievo garbingo gyvenimo kriterijai – teisingas ir doras gyvenimas“. Tai taip pat aiškiai parodo musulmonų požiūrį į socialinius ryšius tarp žmonių.

Todėl visiems musulmonams verslo ir prekybos reikalams yra dėmesingas ir niekada neskuba priimti nepamatuotų sprendimų. Be to islamas netgi ragina žmones imtis asmeninės iniciatyvos ir efektyviai, sąžiningai užsidirbti savo turtą, o perdėtas turtų kaupimas ir troškimas nepridera musulmonui.

„Sąžiningos prekybos“ modelis

„Sąžininga prekyba“ suteikia ūkininkams ir ūkių darbuotojams galimybe tiesiogiai bei sėkmingai prekiauti su pirkėjais tarptautinėje rinkoje, o tai skatina pastovią ūkių plėtrą.

„Sąžiningos prekybos“ modelis sustiprino ūkininkų pozicijas ir leido jiems užsidirbti didesnius pinigus, pagerinti sveikatą, suteikė galimybę gauti geresnį išsilavinimą ir pradėti moterų teises ginančias programas visame pasaulyje. Kadangi tai ne labdara, „sąžininga prekyba“ daug efektyviau sutvarkė ekonomiką problematiškiausiuose planetos regionuose. Jų gyventojai sugebėjo patys, be labdaros, išbristi iš gilaus skurdo.

Kas iš to?

Šie islamo religijos ir „sąžiningos prekybos“ principų sutapimai gali pasitarnauti kaip efektyvaus bendradarbiavimo sistema tarp musulmonų ir Vakarų pasaulio. „Sąžininga prekyba“ remiasi skaidrios vadybos ir teisingų bei pagarbių santykių propagavimų tarp prekybos partnerių.

Islamo religijos principai sutampa, o tai gali būti raktas padėsiantis sąžiningiems mainams ir prekybai plėstis į musulmoniškus kraštus. Ši prekybinių santykių plėtra galėtų padėti ūkininkams besivystančiose valstybėse patekti į rinką bei pakelti pragyvenimo lygį savo regione. Svarbiausia, kad tai visiškai suderinama su musulmoniškojo pasaulio principais ir naudinga abiem pusėms ir musulmoniškam, ir Vakarų pasauliui.

Šaltinis: Pinigų karta


Komentarai

Komentarų nėra.

Palikti komentarą