Šis tas apie verslo etiką

2011 01 26 @ 11:33  ›  Kategorijos: Verslo aplinka

Verslas šiuolaikinėje visuomenėje įgyja vis didesnę galią, kuri turi įtakos įvairioms visuomenės gyvenimo sritims. Atitinkamai visuomenė verčia verslą prisiimti atsakomybę už gerovės kūrimą, vertybių puoselėjimą, naudojamų priemonių, iškeltiems tikslams pasiekti, tinkamumą. Tad verslas vertinamas ne tik teisiniu, ekonominiu, bet ir etiniu aspektu.

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti verslo etikos istoriją, pagrindinius principus, svarbiausias etines problemas, su kuriomis susiduria verslininkai Lietuvoje ir pasaulyje.

Verslo etiką galima skirti į makroetiką ir mikroetiką. Mikroetika nagrinėja moralinius santykius verslo organizacijos viduje, santykius tarp verslo organizacijų kaip moralinių subjektų, taip pat tarp jų samdomų darbuotojų ir akcininkų. Makroetiką sudaro ta verslo etikos dalis, kuri tyrinėja moralinių santykių specifiką tarp visuomenės socialinės ir ekonominės sistemos makrosubjektų, verslo organizacijų, valstybės ir visuomenės apskritai, taip pat jos atskirų dalių.

Etinės problemos visų pirma yra žmonių bendravimo rezultatas, nes tik bendraudami vieni su kitais, žmonės priima sprendimus, kurie gali būti vertinami iš etinių pozicijų. Verslininkai, samdydami žmones įmonės (savo) tikslams pasiekti, priversti priimti sprendimus, kurie išprovokuoja etines problemas. Tad etines problemas įmonėje lemia verslo subjektų moralinė branda, teikiamų moralinių vertybių prioritetas.
Verslo sociologė L. Nesh išskiria svarbiausias etines problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria verslininkai:

  • Godumas.
  • Faktų ir teisingos informacijos ataskaitose nuslėpimas.
  • Prastos produkcijos gaminimas.
  • Nesąžiningas kainų kėlimas ar tiesioginė apgaulė derybų metu.
  • Pernelyg didelis pasitikėjimas savo teisingumu.
  • Prasta darbo ir prekių kokybė, aklas paklusnumas vadovybei, kad ir kokia neetiška ir neteisinga ji būtų.
  • Prieštaravimai tarp asmeninių ir verslo organizacijos interesų.
  • Galimybių nebuvimas siekiant išsakyti savo pasipiktinimą ar nesutikimą nuolatiniu neetišku poelgiu organizacijoje.
  • Nepakankamas dėmesys šeimai ir asmeniniam gyvenimui dėl pernelyg didelio darbo krūvio.
  • Nesaugios produkcijos gamyba.
  • Perdėtas dėmesys kilimui karjeros laiptais.
  • Kilimas karjeros laiptais „per kitų galvas“.
  • Darbuotojų apgaulė, siekiant gauti naudos organizacijai.

Šiuolaikinė verslo etika remiasi trimis pagrindiniais teiginiais:

  • Įmonė privalo kurti bei pateikti visuomenei ne tik materialinius produktus, bet ir kurti moralines vertybes.
  • Verslo organizacijų pelnas ir kitos gaunamos lėšos turi būti kreipiamos visuomeniškai reikšmingiems tikslams siekti.
  • Sprendžiant problemas, kylančias verslo pasaulyje, prioritetas turi būti teikiamas tarpasmeniniams interesams derinti, o tik po to produkcijos gamybai didinti.
Verslininkas, pradėdamas verslą, paprastai prisiima trejopus įsipareigojimus:
  • darbuotojams,
  • verslo partneriams,
  • valstybei.

Įsipareigojimai darbuotojams – laiku mokami atlyginimai, pagarba, sąžiningumas. Įsipareigojimų verslo partneriams vykdymas – sutartyje numatytų sąlygų laikymasis. Vienai sutarties šaliai pažeidus nustatytas sąlygas, atsiranda įtampa, nepasitikėjimas, nutrūksta tolesnis bendradarbiavimas. Toks verslininkas patiria ne tik materialių nuostolių, jis įgyja nepatikimumo verslo partnerio vardą verslo pasaulyje ir visuomenės akyse. Tai turi neigiamos įtakos tolesnei jo verslo sėkmei. Verslininko įsipareigojimas valstybei – būtinumas laikytis verslininkystę apibrėžiančių įstatymų ir sąžiningai mokėti mokesčius. Šie jo įsipareigojimai doroviniu požiūriu vertintini tiek, kiek verslininkas, neslėpdamas tikrojo savo pajamų dydžio, pasiryžęs dalytis jomis su visuomene, kiek jis savanoriškai sutinka aukoti mokslui, menui palaikyti, labdarai.

Verslo etika Lietuvoje pirmuosius kelius skynėsi sunkiai – tam trukdė giliai įsišaknijęs požiūris, kad verslas ir dorovė yra nesuderinami. Ypač skaudūs buvo nepriklausomybės metų įvykiai: bankų griūtis, daugelio įmonių privatizavimas, jų bankrutavimas ir pan. Verslo etika Lietuvos verslininkams tapo ypač aktuali, kai pradėta daugiau bendrauti su užsienio partneriais. Kelių į Vakarų rinką paieška, siekiant civilizuoto verslo partnerių bendravimo, paskatino suprasti, kad verslo etinės nuostatos nėra tik graži, pašaipą kelianti teorija. Vis daugiau įmonių ne tik teigė, bet ir iš tiesų įgyvendino pagarbaus elgesio su darbuotojais, klientais, verslo partneriais idėjas. Deja, prasidėjęs ekonominis sunkmetis atskleidė kai kurių Lietuvos verslininkų veidą – kai kuriems verslo etinės nuostatos liko tik skambūs žodžiai, įrašyti jų kompanijų internetiniuose puslapiuose (bandymas sutaupyti darbuotojų sąskaita, įmonių bankrotai, akcininkų slapstymasis nuo verslo partnerių ar klientų ir neprisiimta atsakomybė už skolą). Tai labai sumažino visuomenės pasitikėjimą verslu.

Nepaisant to kur plėtojamas verslas (Lietuvoje ar užsienyje), kokios yra ekonominės sąlygos, galima drąsiai teigti, kad verslininko etikos kodekse turėtų būti įrašytos bendrosios nuostatos, kuriomis turėtų vadovautis kiekvienas save gerbiantis verslininkas:

  • verslas neturi kenkti žmogaus sveikatai, žmogaus ekologinei ir ekonominei aplinkai;
  • verslininkas turi mokėti dorai užsidirbti pinigų;
  • verslininkas neturi užmiršti, kad rinkoje be jo yra ir kitų asmenų, kurių interesų jis negali nepaisyti;
  • verslininkas turi siekti ne sunaikinti konkurentą, bet ieškoti abipusiai naudingo bendradarbiavimo;
  • verslininkas turi sąžiningai vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams ir stengtis, kad šie taip pat elgtųsi su juo;
  • rizika, kuriai ryžtasi verslininkas, imdamasis kokio nors verslo, turėtų būti pagrįsta, o atsakomybė už jos padarinius – asmeniška;
  • verslas – rizikinga veikla: galima ne tik praturtėti, bet ir viską prarasti, todėl verslininkas turi būti tam psichologiškai pasirengęs;
  • verslininkas pirmiausia turi gerbti žmones, o tik po to viską vertinti pinigais.

Gerai perprasti verslo etiketą, paisyti verslo pasaulyje pripažintų normų ir nerašytų taisyklių – tai verslininko kelias į sėkmę. Priešingai manantiems verslininkams (ypač Lietuvos) norėtųsi priminti populiarų lietuvių posakį: „melo kojos trumpos“, t. y. tai, ką sutaupysite apgavę klientus, darbuotojus ar verslo partnerius, bus tik momentinė nauda, ilgainiui atsirūgsianti šimtais kartų didesniais nuostoliais!

Tai straipsnio santrauka. Visą straipsnį galite perskaityti elektroninėje žurnalo VADOVAS versijoje.


Komentarai

Komentarų nėra.

Palikti komentarą