Verslo sąlygų tobulinimo strateginės savivaldos sistemos kūrimas

2011 08 20 @ 16:54 › Kategorijos: Verslo skatinimas Klaipėdos mieste

Anotacija

Straipsnyje remiantis pasaulio, ES ir Lietuvos verslo plėtojimo metodologija ir geriausia patirtimi, išanalizuota ir įvertinta Klaipėdos miesto verslo, taip pat ir SVV, būklė, parengtos verslo sąlygų gerinimo priemonės bei jų įgyvendinimo programa. Nustatyta, kad verslo galimybės Klaipėdoje išnaudojamos nepilnai: ne iki galo suformuota verslo ekonominė, teisinė ir intelektinė infrastruktūra. Iki šiol verslo, ypač SVV, sąlygos Klaipėdoje nėra pakankamai įvertintos ir palygintos su kitų Lietuvos miestų verslo plėtojimo galimybėmis, nesukurti verslo skatinimo sisteminiai pagrindai ir nevykdoma būtina tokiu atveju efektyvi verslo sąlygų gerinimo programa. Taip pat remiantis apklausos duomenimis nustatytos SVV vystymo Klaipėdos mieste problemos bei galimybės.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: smulkus ir vidutinis verslas, verslininkystė, verslo sąlygos, verslo plėtojimo metodologija ir galimybės, konkurencingumas.

Įvadas

Patogi geografinė padėtis, unikalus istorinis ir kultūrinis paveldas Klaipėdos uostamiesčiui suteikia puikių galimybių integruotis į Europos ir pasaulio rinkos ūkio sistemą. Integracijos į Europos Sąjungą siekiai paskatino smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtrą Lietuvoje. Ypač šios galimybės padidėja Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Per laikotarpį nuo 2001 iki 2004 metų buvo priimta daugelis svarbių teisinių aktų, numatančių SVV plėtros kultūros priartinimą prie ES šalių praktikos ir teisės normų. Įgyvendinant priimtus SVV skatinimą reguliuojančius teisės aktus savivaldybėse stebimi bendrieji ir specifiniai bruožai. Kuriant verslo skatinimo sistemas Klaipėdos mieste svarbu atsižvelgti ir į kitų didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Panevėžio ir Šiaulių – patirtį.

Problema. Verslo galimybės Klaipėdoje išnaudojamos nepilnai: ne iki galo suformuota verslo ekonominė, teisinė ir intelektinė infrastruktūra. Iki šiol verslo, ir ypač SVV sąlygos Klaipėdoje nėra pakankamai įvertintos ir palygintos su kitų Lietuvos miestų verslo plėtojimo galimybėmis, nesukurti verslo skatinimo sisteminiai pagrindai ir nevykdoma būtina tokiu atveju efektyvi verslo sąlygų gerinimo programa.

Pagrindinis straipsnyje aprašyto mokslinio tyrimo tikslas – atsižvelgiant į pasaulio, ES ir Lietuvos verslo plėtojimo metodologiją ir geriausią patirtį, išanalizuoti ir įvertinti Klaipėdos miesto verslo, taip pat ir SVV, būklę ir parengti verslo sąlygų gerinimo priemones bei jų įgyvendinimo programą.

Atsižvelgiant į tyrimo techninę užduotį keliami šie pagrindiniai uždaviniai:
1. Apžvelgti verslo plėtojimo metodologiją ir geriausią patirtį pasaulyje, ES ir Lietuvoje.
2. Išanalizuoti 2002 m. spalio 22 d. SVV įstatymą, SVV plėtros iki 2004 metų strategines kryptis ir SVV plėtros 2002-2004 m. priemones.
3. Išanalizuoti verslo sąlygas mieste.
4. Nustatyti, kokiomis veiklomis užsiimančių įmonių mieste yra daugiausia, o kokių veiklų (paslaugų) trūksta ir kaip jas reikėtų skatinti.
5. Nustatyti, kokioms veikloms sąlygos Klaipėdos mieste nepalankiausios ir kodėl.
6. Identifikuoti ir pagrįsti svarbiausias SVV plėtros problemas.
7. Įvertinti ekonomines, teisines ir mokesčių bei jų administravimo priežastis, trukdančias verslo plėtrai mieste.
8. Išanalizuoti ir įvertinti savivaldybes verslo skatinimo programą.
9. Įvertinti savivaldybes įtaką SVV plėtrai bei palankios ekonomines aplinkos kūrimui.
10. Parengti verslo sąlygų gerinimo priemones bei jų įgyvendinimo programą.

Svarbiausias tyrimo objektas – verslo sąlygų tobulinimas Klaipėdos mieste nuo 2002 iki 2005 metų.
Pagrindinis tyrimo dalykas — verslo sąlygų gerinimo Klaipėdos mieste veiksniai ir priemonės.
Pagrindine hipoteze – verslo, taip pat ir SVV, plėtojimo galimybės nėra iki galo išnaudojamos, kadangi nesukurta ir neįgyvendinta Klaipėdos miesto verslo strateginės savivaldos sistema.

1. Verslo plėtojimo metodologija ir geriausia patirtis pasaulyje bei Europos Sąjungoje

Pasaulio ir Europos rinkos ekonomikoje pirmaujančių šalių konkurencingumą bei su juo susijusį ekonomikos augimą skatina smulkusis ir vidutinis verslas (SVV). Sis ūkio sektorius sugeba greičiausiai pajusti paklausos ir pasiūlos pokyčius rinkoje, prisitaikyti prie jų, kurti naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą.

Pasaulinė patirtis taip pat rodo, jog be smulkiųjų ir vidutinių įmonių (SVĮ) rinkos ekonomikos sistema negali nei normaliai funkcionuoti, nei tobulėti. Anksčiau SVĮ steigimasis buvo tik pavienių žmonių pastangų išsigelbėti nuo bedarbystės, realizuoti savo saviraišką, būti nepriklausomam, pateikti klientams netikėčiausią ir paklausiausią produktą (paslaugą) rezultatas. Dabar SVĮ steigimosi svarbą suprato tiek valstybės institucijos, tiek ir didelės privačios įmonės (Paulauskas, 1999, 2000).

Smulkiųjų įmonių veiklos ir plėtros problemos bei jų sprendimo būdai labai skiriasi nuo būdingų didelėms įmonėms. Todėl svarbu kurti valstybės inicijuojamas SVV paramos programas ir organizacijas. Jų paskirtis turėtų būti finansinės, techninės, organizacinės – vadybinės paramos teikimas SVĮ. Labai svarbu tobulinti teisines ekonomines sąlygas SVV plėtrai. Didelės privačios įmonės išsivysčiusiose šalyse vis labiau vertina SVV ne vien kaip konkurentą, bet ir kaip partnerį. Didelės įmonės patiki joms inovacijų kūrimą ir įdiegimą, specifinių produktų ir paslaugų gamybą, aktyvų dalyvavimą rinkodaroje. Daugelis SVĮ su didelėmis įmonėmis sudaro rangos ir subrangos, frančizės sutartis, dalyvauja plėtojant tiekimo grandinę.

Mažos ir vidutinės įmonės — Europos šalių ekonomikos pagrindas. Būtent šios įmonės sukuria šimtus darbo vietų europiečiams ir sąlygoja daugelį ekonominių permainų regione. Europos Komisija (EK) 1996 m. balandžio 6 d. Rekomendacijoje dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo 96/280/EC (OJL 107 of 30/04/1996) pakvietė ES šalis-nares bei Europos investicijų banką ir Europos investicijų fondą pradėti taikyti vienodą MVĮ apibrėžimą. Sis Europos Komisijos pateiktas apibrėžimas tėra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jis tampa privalomas, kai kalbama apie valstybės paramą MVĮ, siekiant išvengti konkurencijos pažeidimų kitų įmonių atžvilgiu. EK reguliariai, dažniausiai kartą per ketverius metus, peržiūri šią Rekomendaciją, ypač nustatytas MVĮ metinės apyvartos bei balansinės turto vertės ribas, ir prireikus siūlo pakeitimus. Šiuo metu Europos Sąjungoje mažas ir vidutines įmones apibūdina šie kriterijai: įmonės darbuotojų skaičius, metinė apyvarta arba balansinė turto vertė ir nepriklausomumas (Lietuvos smulkaus ir vidutinio – http://www.svv.lt/).

Skatindama MVĮ plėtrą Europos Bendrijoje, Europos Komisija kaip vieną iš svarbiausių iškėlė politinį tikslą skatinti verslumą ir priėmė keletą būtinų šiam tikslui pasiekti politinių priemonių:

2000 m. kovo mėn. Lisabonoje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime nusprendė sukurti palankias sąlygas verslumui skatinti;
2000 m. birželio mėn. Feiroje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime pritarė Europos mažųjų įmonių chartijai;
2000 m. pabaigoje EK priėmė naująją Daugiametę programą įmonėms ir verslininkystei (2001— 2005 m.).

2000 metais Lisabonoje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime buvo nustatytas naujas ES politinis tikslas — iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia ekonomika visame pasaulyje, pajėgiančia užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, pasireiškiantį įdarbinimo galimybių didėjimu ir gerėjimu. Verslininkystė pripažinta ekonominio augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo varomąja jėga. Siekdama įgyvendinti šį tikslą, 2002 m. Europos viršūnių taryba susitikimo Barselonoje metu nutarė parengti Žaliąją knygą apie verslininkystę Europoje (Lietuvos smulkaus ir vidutinio <-> http://www.svv.lt/).

Žaliojoje knygoje pateikta verslininkystės samprata, nurodyta verslininkystės svarba ir įvertintas jos vaidmuo Europoje. Pagrindinis dėmesys knygoje skiriamas šioms problemoms nagrinėti: kodėl tiek nedaug žmonių pasiryžta pradėti savo verslą, nors apie tai svajoja gerokai didesnis skaičius žmonių, kodėl toks nedidelis skaičius Europos įmonių rodo augimo tendencijas bei kodėl tos augimo tendencijos yra tokios lėtos. Žaliosios knygos tikslas – pradėti diskusijas tarp politiką formuojančių institucijų, verslą skatinančių ir verslininkus vienijančių organizacijų, įvairių ekspertų, žurnalistų ir kt. apie tai, kokia turi būti verslininkystę skatinanti politika ateityje (Green Paper <-> Brussels, 2003).

2000 m. birželio mėn. Europos viršūnių taryba Feiroje vykusio susitikimo metu pritarė Europos mažųjų įmonių chartijai, pripažindama mažųjų įmonių bei verslininkų lemiamą vaidmenį plėtojant Europos ekonomiką, didinant konkurencingumą bei kuriant naujas darbo vietas.

Atitinkamai buvo nuspręsta sukurti kuo geriausias sąlygas smulkiajam verslui plėtoti ir verslininkystės poreikiams tenkinti bei skirti ypatingą dėmesį šioms 10-čiai sričių: verslininkų švietimui ir mokymui; spartesniam naujų įmonių steigimui mažesnėmis sąnaudomis; įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimui; įgūdžių ugdymui; elektroninio ryšio plėtotei; bendrosios rinkos privalumams; mokesčiams ir finansiniams reikalams; mažųjų įmonių technologinio pajėgumo didinimui; sėkmingiems e. verslo modeliams ir aukščiausio lygio smulkaus verslo rėmimui; efektyvesniam atstovavimui mažųjų įmonių interesams ES bei nacionaliniu lygiu (Europos mažųjų įmonių <-> Feira Europos Taryba, 2000).

Stebėdama, kaip šalys-narės atsižvelgia į chartijoje pateiktas rekomendacijas, Europos Komisija įpareigojo šalis-nares kasmet rengti Pažangos ataskaitas, kuriose būtų įvertinta ir apibendrinta šalių pažanga verslo aplinkoje. Tokios Pažangos ataskaitos nuo 2001 metų rengiamos kasmet. Atskirų šalių-narių parengtų ataskaitų pagrindu Europos Komisija parengia ir paskelbia bendrą metinę chartijos įgyvendinimo ataskaitą.

2002 m. balandžio mėnesį Maribore (Slovėnija) šalys-kandidatės pasirašė Mariboro deklaraciją ir tuo išreiškė savo pritarimą Europos mažųjų įmonių chartijai. Kartu jos įsipareigojo kaip ir šalys-narės rengti Pažangos ataskaitas. Lietuva savo pirmąją Pažangos ataskaitą Europos Komisijai pateikė 2002 m. rugsėjo mėn. Remdamasi visų šalių-kandidačių pateiktomis pirmosiomis Pažangos ataskaitomis, Europos Komisija parengė šalių-kandidačių bendrą 2003 m. Chartijos įgyvendinimo ataskaitą (Lietuvos smulkaus ir vidutinio <-> http://www.svv.lt/).

Lietuva dar 1999 metų rudenį pareiškė pageidavimą prisijungti prie pagrindinės, su smulkiu ir vidutiniu verslu susijusios, Europos Bendrijos programos – Trečiosios daugiametės programos. Užsitęsus Lietuvos prisijungimo prie programos procedūroms, 2000 m. baigėsi Trečiosios daugiametės programos įgyvendinimas, o 2000 m. gruodžio mėn. Europos Komisija patvirtino naująją Daugiametę programą įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms, ir verslininkystei (DPĮ), kurios įgyvendinimas prasidėjo 2001 m. ir baigsis 2005 m. Asociacijos Tarybos sprendimu nuo 2000 m. kovo 1 d. Lietuva oficialiai prisijungė prie šios bendrijos programos.

Pagrindiniai DPĮ tikslai: skatinti įmonių plėtrą ir jų konkurencingumą; skatinti verslininkystę; supaprastinti administracinius barjerus ir pagerinti teisinę verslo aplinką, sukurti palankias sąlygas naujų verslų kūrimui, mokslinių tyrimų bei inovacijų plėtrai; pagerinti finansines galimybes verslui, ypač MVĮ; palengvinti verslininkams priėjimą prie Bendrijos teikiamos paramos – paslaugų, programų, bendradarbiavimo tinklų – ir optimizuoti visų šių priemonių koordinavimą.

Programoje suformuoti tikslai bus pasiekti, įgyvendinus keletą numatytų priemonių. Euroinfo centrai, teikdami informaciją bei pagalbą MVĮ visais su ES susijusiais klausimais, atlieka tarpininko tarp Europos institucijų ir vietos visuomenės vaidmenį. Lietuvoje šiuo metu jau veikia Euroinfo centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Europos investicijų fondo finansine parama – rizikos kapitalo investavimu, mikrokreditavimu, SVV garantijų, pradiniu kreditavimu ir pan. – Lietuva iki šiol dar neturi galimybių pasinaudoti. Pirmiausia Lietuvai bus atverta galimybė per UAB „Investicijų ir verslo garantijos” teikti garantijas MVĮ paskoloms pagal Europos investicijų fondo finansinės paramos schemą gauti.

Europos Komisija kartu su šalimis-narėmis atlieka daugybę studijų ir tyrimų, kaip iš esmės pagerinti verslo aplinką. Šioje srityje ypač reikšmingai patirtis skleidžiama per Geros praktikos projektus (Best Procedure projects), kai šalys-narės pateikia savo geros patirties verslo aplinkoje pavyzdžių bei įvertina pasirinktą savo šalies verslo politiką.

Lietuvos institucijos jau pradėjo dalyvauti projektuose, skirtuose verslo politikai tobulinti. Šiuo metu Lietuvos ekspertai dalyvauja penkiuose DPĮ projektuose.

2. SVV sąlygų plėtra Lietuvoje 2002-2004 metais

Integracijos į Europos Sąjungą siekiai paskatino SVV plėtrą Lietuvoje. Per laikotarpį nuo 2001 iki 2004 metų buvo priimta daugelis svarbių teisinių aktų, numatančių SVV plėtros kultūros priartinimą prie ES šalių praktikos ir teisės normų. 2001 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1265 buvo patvirtintos nuostatos dėl nuolatinės komisijos verslo sąlygų gerinimo klausimams spręsti sudarymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymu, LR Vyriausybė 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1175 patvirtino Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strategines kryptis bei smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002-2004 metais priemones. 2002 m. spalio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas Nr. IX-1142, kuris nustato smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, jiems taikomas valstybės pagalbos formas. SVV plėtrą šalies mastu pavesta koordinuoti Ūkio ministerijai.

LR Vyriausybės nuolatinės verslo sąlygų gerinimo komisijos uždavinys — organizuoti ir koordinuoti verslo sąlygų gerinimo priemonių rengimą. Svarbiausioji komisijos funkcija — svarstyti atskirų (pagal sritis) verslo konfederacijų ir asociacijų, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, taip pat ūkio ministro sudarytų laikinųjų darbo grupių tam tikroms verslo sąlygų gerinimo priemonėms nagrinėti parengtas priemones verslo aplinkai gerinti, jų įgyvendinimo terminus ir vykdytojus, siūlyti ūkio ministrui teikti juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nagrinėti projektus programų ir teisės aktų, turinčių įtakos verslo sąlygoms Lietuvoje.

Komisijos siunčiami nariai turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiuose, kai svarstomos verslo sąlygų gerinimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų atstovai komisijoje atstovauja oficialiai institucijos nuomonei. Su jais suderinti veiksmai ir pakeitimai laikomi ministerijos ar kitos valstybės institucijos oficialia pozicija, kurios nereikia papildomai derinti prieš teikiant projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti. Komisija turi teisę pareikšti nuomonę apie valstybės institucijų parengtus projektus teisės aktų, keičiančių verslo sąlygas, ir į šią nuomonę minėtosios institucijos privalo atsižvelgti. Komisija neturi juridinio asmens teisių. Komisijos nariams už darbą nemokama.

Ūkio ministrui buvo pavesta, pasitelkus valstybės institucijų specialistus, nepriklausomus ekspertus, verslui atstovaujančių institucijų darbuotojus, sudaryti laikinąsias darbo grupes tam tikroms verslo sąlygų gerinimo problemoms nagrinėti, tvirtinti ir tikslinti šių grupių sudėtį bei darbo reglamentą, teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei laikinųjų darbo grupių parengtas verslo sąlygų gerinimo ir nereikalingų rinkos suvaržymų panaikinimo priemones, kurioms komisija pritaria (Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas <->Vilnius).

Nustatyta, kad rengiant verslo sąlygų gerinimo priemones turi būti atsižvelgiama į Europos Komisijos, Pasaulio banko, kitų tarptautinių ir Lietuvos institucijų atliktas verslo ir investicinės aplinkos analizės studijas ir rekomendacijas. Ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms, rengiančioms verslo sąlygų gerinimo ir nereikalingų rinkos suvaržymų panaikinimo priemones, pavesta paskirti atsakingus už toms institucijoms skirtų pavedimų vykdymą koordinatorius ir kartą per ketvirtį atsiskaityti komisijai. Nustatyta, kad komisiją ūkiškai ir techniškai aptarnauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija turi kontroliuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei nebūtų teikiami projektai teisės aktų, bloginančių verslo sąlygas.

Rekomenduota verslui atstovaujančioms institucijoms, taip pat mokslo ir studijų institucijoms aktyviai prisidėti prie verslo sąlygų gerinimo ir nereikalingų rinkos suvaržymų panaikinimo priemonių rengimo. LR Vyriausybės nuolatinės verslo sąlygų gerinimo komisijos įsteigimas nemažai pasitarnavo kuriant SVV plėtros galimybes ir teisinę bazę (Lietuvos smulkaus <-> plėtros agentūra).
Šiame dokumente priimta nuostata, kad vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių yra smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Pagal Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategines kryptis siekiama skatinti smulkių bei vidutinių įmonių steigimą ir plėtrą naudojant kuo daugiau vietos materialinių ir žmonių išteklių, naujausias technologijas. Tai prisidėtų prie šalies ekonomikos augimo, užimtumo didėjimo. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginėse kryptyse išdėstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės prioritetai Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros srityje ir priemonės jiems įgyvendinti.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginės kryptys parengtos atsižvelgiant į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 metų strateginių krypčių įgyvendinimo patirtį, 2000— 2001 metais numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, Europos chartiją mažoms įmonėms, Lietuvos ekonominę programą laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001—2004 metų programą, pastabas ir siūlymus, pateiktus svarstant Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginių krypčių projektą konferencijoje „Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Dabartis ir perspektyvos” (2001 m. spalio 25 d., Vilnius), valstybės ir savivaldybių institucijų, verslininkų organizacijų siūlymus, dabartinę šalies ekonominę ir socialinę situaciją (Žin., 2000, Nr. 45-1292; Žin., 2001, Nr. 62-2272).

Vienas iš pagrindinių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų veiklos stabdžių — finansinių išteklių stoka. Sprendžiant šią problemą, būtina plėtoti finansinių institucijų sistemą Lietuvoje. Labai svarbu, kad valstybės finansinė parama smulkaus ir vidutinio verslo subjektams būtų gerai organizuota, numatomos laiku vykdomos ir pagrįstos priemonės, užtikrintas šių priemonių įgyvendinimo kompleksiškumas, tęstinumas, atitikimas Europos Sąjungos valstybių ir valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nuostatų dėl valstybės pagalbos. Būtina užtikrinti valstybės paramos smulkioms ir vidutinėms įmonėms skaidrumą, koordinavimą, nuolat analizuoti įvairios paramos efektyvumą, teikimo kontrolę ir vertinti poveikį smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai.

Siekiant pagerinti smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansines galimybes, reikia:

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos lėšomis išplėsti smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansines galimybes ir skirti lėšas pradiniam kapitalui formuoti, naujoms technologijoms ir inovacijoms versle įdiegti;
teikti garantijas finansų įstaigoms (už smulkaus ir vidutinio verslo subjektams suteiktas paskolas ir išperkamosios nuomos paslaugas);
koordinuoti institucijų, teikiančių paramą smulkiam ir vidutiniam verslui, verslininkų organizacijų ir finansinių institucijų, dirbančių su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis, veiklą, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, supratimą, skleisti geriausią patirtį regionuose;
analizuoti Europos Sąjungos finansinės ir techninės paramos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, ypač verslą pradedančioms ir perspektyvioms smulkioms įmonėms, teikimo praktiką ir ją taikyti Lietuvoje (Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas <-> Vilnius).

Verslo informacijos, konsultavimo ir mokymo paslaugų rinka Lietuvoje plėtojama palyginti lėtai, jos plėtrą stabdo smulkių ir vidutinių įmonių, ypač pradedančiųjų verslininkų, riboti finansiniai ištekliai, todėl tam būtina valstybės parama.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama skatinti smulkių ir vidutinių įmonių steigimą ir veikiančių įmonių plėtrą, smulkaus ir vidutinio verslo subjektams ir asmenims, norintiems pradėti verslą, turėtų sudaryti ypač palankias sąlygas naudotis informacinėmis, mokymo ir konsultavimo paslaugomis. Valstybės parama turėtų būti ne tik organizacinė, bet ir finansinė, nes smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, nors ir suvokdami žinių svarbą verslo sėkmei, dažnai nepajėgia sumokėti visos konsultavimo ir mokymo paslaugų kainos.

Būtina užtikrinti, kad smulkaus ir vidutinio verslo subjektai laiku gautų išsamių ir nebrangią verslo informaciją. Šiam tikslui reikia:

užtikrinti, kad smulkaus ir vidutinio verslo subjektai visuose Lietuvos regionuose galėtų nuolat naudotis subsidijuojamomis mokymo ir konsultavimo aktualiausiais verslo klausimais paslaugomis;
nuolat atnaujinti ir plėsti internete verslo informaciją apie smulkių ir vidutinių įmonių galimybes bendradarbiauti su didelėmis įmonėmis, skelbti informaciją apie teisinės bazės pokyčius, sukurti viešųjų pirkimų informacinę sistemą, sudarančią Europos Sąjungos valstybių praktiką atitinkančias galimybes pamažu perkelti viešuosius pirkimus į elektroninę terpę, ir kita;
kasmet rengti statistikos informaciją apie smulkaus ir vidutinio verslo subjektų veiklą, papildyti turimą informaciją statistikos duomenimis, kurių reikia išsamiai smulkaus ir vidutinio verslo būklės analizei atlikti;
kasmet tirti smulkių ir vidutinių įmonių veiklos sąlygas ir skelbti tyrimų duomenis, parengti analitinę Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo būklės ir perspektyvų apžvalgą;
nuolat informuoti visuomenę apie verslo sąlygas ir verslininkų problemas per nacionalinę televiziją, radiją, kitas žiniasklaidos priemones. Taip būtų kuriamas teigiamas verslininko – pagrindinio ekonomikos pažangos subjekto – įvaizdis;
plėsti smulkių ir vidutinių įmonių galimybes naudotis internetu (Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas <-> Vilnius).

Verslo sėkmė labai priklauso nuo inovacijų ir informacijos technologijų naudojimo. Tolygiai išplėtota šalies informacijos technologijų infrastruktūra ūkio subjektams suteiktų naujų galimybių plėtoti verslą, būti konkurencingiems pasaulio rinkose, efektyviau organizuoti vidinę įmonių veiklą. Deja, smulkaus ir vidutinio verslo subjektai nepakankamai remiasi naujomis technologijomis ir mokslo laimėjimais. Kad Lietuva taptų lygiaverte išsivysčiusių valstybių partnere, reikia skatinti vartotojų pasitikėjimą elektroniniu verslu.

Smulkios ir vidutinės įmonės gali lanksčiai ir dinamiškai diegti inovacijas ir naujas technologijas, tačiau būtina ir valstybės parama. Šiam tikslui reikia:

parengti tipinį verslo perkėlimo į elektroninę terpę modelį;
skatinti smulkių ir vidutinių įmonių dalyvavimą tarptautiniuose inovacijų projektuose;
remti dvišalį ir daugiašalį ekonominį ir technologinį bendradarbiavimą su Europos, Europos Sąjungos valstybėmis, siekiant skatinti smulkias ir vidutines įmones dalyvauti Europos valstybių ir Europos Sąjungos inicijuotose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programose;
skatinti smulkias ir vidutines įmones diegti ir naudoti elektroninį atsiskaitymą už paslaugas, pirkimą, elektroniniu būdu atlikti mokesčių mokėjimo, muitinės ir pajamų deklaravimo procedūras, diegti informacijos technologijas, naudoti naujausius mokslo laimėjimus, plėtoti elektroninę komerciją;
skatinti spartesnį inovacijų augimą įmonėse – teikti joms paramą, atitinkančią Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatas (Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas <->Vilnius).

Siekiant įgyvendinti šias strategines kryptis ir didinti jų įgyvendinimo priemonių veiksmingumą, būtina toliau tobulinti ir plėsti smulkaus ir vidutinio verslo institucinę sistemą. Todėl reikia:

toliau teikti metodinę ir finansinę paramą, stiprinti institucijas, teikiančias paramą smulkiam ir vidutiniam verslui: verslo inkubatorius, verslo informacijos centrus, konsultacijų ir inovacijų centrus, technologijų parkus, plėsti verslo informacijos centrų tinklą tuose regionuose, kuriuose neišvystyta verslo institucinė infrastruktūra ir didelis nedarbas;
įsteigti elektroninio verslo inkubatorius ir skatinti privatųjį sektorių perkelti verslą į elektroninę terpę bei, sudarant palankias sąlygas, diegti informacijos technologijas;
skatinti valstybės ir savivaldybių institucijų, verslininkų organizacijų bendradarbiavimą (Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas <-> Vilnius).

Mažas įmonių aktyvumas, menkas verslumas, riboti darbo jėgos įgūdžiai ir jos nesugebėjimas prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos sąlygų, socialinės partnerystės stoka ir daugelis kitų veiksnių lemia netolygią regionų socialinę ekonominę plėtrą. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra regionuose ir regioninės plėtros skirtumų išlyginimas – viena iš esminių regionų plėtros sąlygų.
Skatinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą regionuose, būtina Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatyti savivaldybių institucijų funkciją rengti regionines smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas ir jas įgyvendinti.

Be to, tikslinga valstybės paramą pirmiausia skirti tiems šalies regionams, kuriuose didžiausias nedarbas:

skatinti apskričių viršininkų administracijas pritraukti ir geriau naudoti šalies ir tarptautinių fondų bei programų lėšas smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti regionuose;
skatinti savivaldybes steigti savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondus ir šių fondų lėšomis remti verslo plėtrą regionuose.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priemonių įgyvendinimui didžiausią įtaką turės įvairių lygių finansavimo šaltinių galimybės, lėšų naudojimo koordinavimas ir kooperavimas. Tie šaltiniai gali būti:

valstybės ir savivaldybių lėšos, skirtos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priemonėms įgyvendinti;
Europos Sąjungos nacionalinės PHARE programos (PHARE ekonominė ir socialinė sanglauda, Specialioji pasirengimo Europos Sąjungos struktūriniams fondams programa), Europos Sąjungos „Leonardo da Vinci” (profesinio mokymo) programos, „5th Framework” (mokslinių tyrimų ir plėtros) programos, regioninės ir dvišalės paramos programų lėšos;
tarptautinių smulkaus ir vidutinio verslo paramos programų lėšos;
Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001—2004 metų programos lėšos (Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas <-> Vilnius).

Atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos būklę, 2002—2004 metais būtina įgyvendinti tokias priemones, kurioms nereikia daug lėšų, bet kurios daro teigiamą poveikį visiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Pirmiausia derėtų gerinti verslo aplinką, šalinti biurokratinius verslo suvaržymus, rūpintis, kad verslininkai gautų kuo daugiau verslo informacijos, būtų konsultuojami bei mokomi ir pamažu pradėtų naudotis naujais finansinės paramos instrumentais. Kad šios strateginės kryptys būtų įgyvendintos ir prisidėtų prie šalies ekonomikos plėtros, svarbu užtikrinti jų vykdymo kontrolę ir sistemingą verslo visuomenės informavimą apie jose numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus. Įvertinimas padeda nustatyti, kokią įtaką šių strateginių krypčių įgyvendinimas turi smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai nacionaliniu ir regioniniu mastu, pavieniams smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Atsižvelgiant į tai, taip pat vykdant Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatą kiekvienais metais atnaujinti ir papildyti Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimo priemones, kasmet turi būti atnaujinamos ir tobulinamos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priemonės.

Šiuo metu statistikos informacija apie smulkų ir vidutinį verslą beveik nesudaro galimybės kiekybiškai įvertinti verslo plėtros priemonių įgyvendinimo rezultatų. Šį informacijos stygių laikinai turėtų kompensuoti smulkaus ir vidutinio verslo subjektų veiklos tyrimai, kuriuos kasmet atlieka Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tyrimai leistų nustatyti teisinės ir ekonominės smulkaus ir vidutinio verslo aplinkos pasikeitimų poveikį, valstybės paramos įtaką smulkaus ir vidutinio verslo subjektų veiklai.

Atsižvelgiant į tai, kad smulkus ir vidutinis verslas — svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, darantis esminį poveikį bendrai šalies ūkio plėtrai ir socialiniam stabilumui, numatytos ir šių strateginių krypčių įgyvendinimo 2002—2004 metų priemonės. Lėšų poreikis numatytoms priemonėms įgyvendinti nurodytas smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002—2004 metų priemonėse (Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros < > LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1175, 2002).

Ūkio ministerija atsakinga už šių strateginių krypčių įgyvendinimo koordinavimą, kontrolę ir įvertinimą. Valstybės institucijos, atsakingos už konkrečias smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002— 2004 metų priemonių įgyvendinimą, nurodytos šiose priemonėse. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginių krypčių įgyvendinimo efektyvumui didelę reikšmę turės vykdytojų dialogas su verslininkų organizacijomis, verslo visuomenės pritarimas ir dalyvavimas įgyvendinant konkrečias priemones.

2002 m. spalio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas Nr. IX-1142, kuris nustato smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, jiems taikomas valstybės pagalbos formas. Įstatymas įsigaliojo nuo 2003 metų sausio 1 dienos.
Įstatymas nustato, kad smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) subjektai yra vidutinės įmonės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

Pagal SVV įstatymą savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms ne SVV įmonėms. Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į smulkų ir vidutinį verslą. Skaičiuojant SVV išskirtinumą nusakančius rodiklius, prie įmonės rodiklių būtina pridėti visų kitų įmonių, kurias įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, atitinkamus rodiklius. Įmonė tiesiogiai kontroliuoja kitą įmonę, jei turi 1/4 ar daugiau šios įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Įmonė netiesiogiai kontroliuoja kitą įmonę, jei 1/4 ar daugiau šios įmonės kapitalo ar balsavimo teisių turi įmonės kontroliuojama įmonė ar kelios kontroliuojamos įmonės kartu arba įmonė ir jos kontroliuojama įmonė kartu.

Įmonė tampa arba praranda vidutinės įmonės, mažos įmonės ar mikroįmonės statusą nuo metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo dienos, jei jos metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami SVV apibrėžimą atitinkantys arba neatitinkantys duomenys. Steigiamos arba naujai įsisteigusios įmonės, kurių metinė finansinė atskaitomybė dar nėra patvirtinta, atitinka nustatytas sąlygas, nustatomas pagal planuojamas įmonės pajamas ir turto balansinę vertę bei įmonės pajamas ir turto balansinę vertę per finansinius metus. Darbuotojų skaičių atitinka vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius, kurio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vyriausybė, apskričių viršininkai, savivaldybės taikydami smulkaus ir vidutinio verslo subjektams konkrečią pagalbos formą, gali nustatyti papildomas sąlygas (atsižvelgdami į konkrečios pagalbos tikslą).
Valstybės pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikiama pagal Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas, kurių rengimas ir įgyvendinimas finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei piniginių fondų lėšų. Rengiant ir įgyvendinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, prioritetas teikiamas mažoms įmonėms (tarp jų ir mikroįmonėms).

Valstybės pagalbos formos netaikomos (jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip) šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams: valstybės įmonėms ir savivaldybės įmonėms; įmonėms, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 1/2 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių; įmonėms, kurių paskutinių finansinių metų pajamos iš valstybės neremtinos veiklos sudaro daugiau kaip 1/3 visų paskutinių finansinių metų įmonės pajamų. Šis apribojimas netaikomas tais atvejais, kai suteikiama valstybės pagalba bus panaudota konkrečiai veiklai pradėti ar plėtoti ir ši veikla nėra valstybės neremtina veikla. Valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Parengtos ir įteisintos SVV skatinimo priemonės sukuria nemažai galimybių plėtoti šias labai svarbias ir labiausiai paplitusias verslo sritis. Tačiau rezultatai priklauso nuo to, kaip šios priemonės bus įgyvendintos praktikoje. Įgyvendinant priimtus SVV skatinimą reguliuojančius teisės aktus savivaldybėse stebimi bendrieji ir specifiniai bruožai. Kuriant verslo skatinimo sistemas Klaipėdos mieste svarbu atsižvelgti ir į kitų didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Panevėžio ir Šiaulių – patirtį.

Apžvelgus LR savivaldybių verslo skatinimo programas bei verslo skatinimo lėšų panaudojimą 2002 metais, galima teigti, kad dauguma savivaldybių siekia kurti ir įgyvendinti verslo skatinimo sistemas. Tačiau ne visos jos yra vienodai pažengusios kuriant stabilias ir ilgalaikes paramos verslui teikimo galimybes.

Daugelis savivaldybių turi įsteigusios SVV skatinimo fondus ir remia savo verslo bei jo infrastruktūros įmones. Ignalinos, Joniškio, Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos miestų savivaldybės nėra įsteigusios SVV skatinimo fondų, tačiau siekia skatinti SVV iš privatizavimo fondo lėšų. Tik Molėtų miesto savivaldybė nėra įsteigusi SVV skatinimo fondo ir neremia SVV.

Dažniausiai savivaldybių remiamos SVV įmonių veiklos sritys yra:

lengvatinių paskolų teikimas, banko draudimo garantijų apmokėjimas;
mokymo programos, konsultacijų teikimas, leidinių spausdinimas;
seminarų, mugių, parodų ir kitų renginių finansavimas;
įrangos ir žemės ūkio produkcijos įsigijimas;
verslo planų ir kitų dokumentų parengimo dalinis finansavimas;
verslo informacijos centro finansavimas;
verslo ir turizmo informacinių centrų steigimas (Smulkaus ir vidutinio verslo <-> nuostatai).

Vilniaus miesto 2002—2011 metų strateginiame plane vienas pagrindinių tikslų yra palankios ekonominės aplinkos verslui užtikrinimas, t. y. paskatų sistemos verslo plėtrai sukūrimas, mokymų ir konsultacijų verslininkams subsidijavimas, bendros verslo paramos projektų, susijusių su naujų darbo vietų kūrimu, finansavimas. Šiam tikslui 2003 m. Vilniaus miesto savivaldybėje sudaryta Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros komisija, veikianti pagal nuostatus, ir vykdoma programa “Darbo vietų kūrimo skatinimas, sąlygų verslo plėtrai sudarymas Vilniaus mieste”.

2003 metais pradedama vykdyti programa Darbo vietų kūrimo skatinimas, sąlygų verslo plėtrai sudarymas Vilniaus mieste. Ją įgyvendinant siekiama sukurti bendrą ir efektyvią verslo plėtros ir skatinimo sistemą, kuri sudarytų palankias sąlygas miesto smulkaus ir vidutinio verslo kūrimuisi bei naujų darbo vietų steigimui, skatintų įmonių vadovus, vadybininkus ir specialistus kelti kvalifikaciją, o darbuotojus — siekti profesinio mokymo, sudarytų lygias galimybes verslininkams gauti kokybiškas ir nepriklausomas paslaugas (teorines ir praktines žinias, informaciją, patarimus ir konsultacijas), formuotų teigiamą verslininko įvaizdį.

Vilniaus miesto savivaldybės 2002 metų biudžete numačius lėšas smulkiam ir vidutiniam verslui remti, konkurso būdu buvo vykdomos kelios programos. Viena iš jų — Naujosios Vilnios pramonės rajono 5 metų verslo studijos parengimas. Naujoji Vilnia pasirinkta neatsitiktinai, nes verslo skatinimas šiame rajone yra numatytas ir Vilniaus miesto strateginio plano 2.2.4.3 punkte.

Naujosios Vilnios verslininkų klubas kartu su keletu partnerių (Vilniaus miesto verslo įmonėmis ir organizacijomis bei Vilniaus miesto savivaldybe) parengė ir pateikė mobilumo projektą Leonardo da Vinci fondui (http://www.leonardo.lt). Europos Sąjungos Leonardo da Vinci programos koordinavimo paramos fondo valdymo komitetas, remdamasis nepriklausomų ekspertų vertinimu bei nacionaliniais paramos reikalavimais, patvirtino finansavimą šiais metais teiktam projektui Nr. LT/03/EX/1/0492 „Europos Sąjungos šalių smulkaus ir vidutinio verslo paramos mechanizmų panaudojimas Vilniaus metropolijos zonoje Naujosios Vilnios regione”. Projektui įgyvendinti skirta 14 000 EUR, Leonardo da Vinci programos subsidija (Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių <-> konkurso nuostatai; smulkaus ir vidutinio verslo plėtros komisijos nuostatai <-> įsakymas).

Šiaulių miesto savivaldybė nemažai nuveikė kurdama verslo plėtojimo sistemą. Čia patvirtinta lengvatų verslininkams skyrimo tvarka, įsteigtas SVV skatinimo fondas ir komisija.

Fiziniai asmenys bei verslą plėtojančios įmonės yra skatinamos plėtoti verslą suteikiant šias, Šiaulių miesto tarybos sprendimais patvirtintas, lengvatas:

2000 03 09 miesto tarybos sprendimas Nr. 388 „Dėl bedarbių atleidimo nuo žyminio mokesčio”. Šiaulių miesto taryba nuo žyminio mokesčio mokėjimo registruojant individualiąją įmonę atleido tuos bedarbius, kurie ne mažiau kaip vieną mėnesį buvo registruoti Darbo biržoje;
2001 09 20 miesto tarybos sprendimas Nr. 264 “Dėl priemonių darbo vietų kūrimui skatinti”. Šiaulių miesto taryba nusprendė atskirais miesto tarybos sprendimais nuo 1999 01 01 įmonėms, sukūrusioms ne mažiau kaip 3 naujas darbo vietas, sumažinti savivaldybės biudžetui tenkančią mokesčių dalį po 840 Lt per metus už kiekvieną naują darbo vietą.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai skatinti Šiaulių miesto savivaldybė 1996 m. įsteigė Smulkaus ir vidutinio verslo vystymo fondą. Iš šio fondo yra skiriamos paskolos verslininkams, įregistravusiems įmones (neturinčias juridinio asmens statuso) Šiauliuose ir plėtojantiems verslą miesto teritorijoje. Apie paskolų skirstymą Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo komisija paskelbia spaudoje ir nustato konkurso datą. Paraiškų priėmimo trukmė — 1 mėnuo po konkurso paskelbimo spaudoje. Verslininkai, norintys gauti paskolas, turi pateikti: paraišką (nurodomas pageidaujamos paskolos dydis, verslo pobūdis, verslo vykdymo vieta, galimybė įkeisti turtą, paskolos grąžinimo terminai), verslo planą (dėl jo parengimo galima kreiptis į Verslo konsultacijų centrą). Komisijos atlieka lėšų, skirtų smulkiam ir vidutiniam verslui remti, skirstymą.

Paskolų gavimo ir įkeitimo sutartims, verslo planams parengti, verslininkams konsultuoti, suteiktų paskolų grąžinimo, palūkanų mokėjimo apskaitai tvarkyti sudaroma sutartis su viešąja įstaiga Šiaulių verslo konsultaciniu centru (toliau — VKC). Už nurodytus darbus Verslo konsultaciniam centrui mokama iš palūkanų, gaunamų už banke laikomas verslo rėmimo lėšas, ir verslininkų sumokėtų palūkanų už gautas paskolas (Šiaulių miesto savivaldybės <-> komisijos nuostatai; Šiaulių smulkaus <->
rėmimo fondas).

Sisteminiai verslo skatinimo pagrindai sėkmingai kuriami ir Panevėžio mieste. 1996 m. įsteigtas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas, kurio tikslas – teikti paramą miesto verslininkams. 2001 metais miesto taryba patvirtino Panevėžio miesto smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2005 m. programą. Joje numatyti pagrindiniai tikslai, uždaviniai ir priemonės sėkmingai verslo plėtrai. 2001 metų vasario mėnesį buvo sudaryta Verslo plėtros komisija, kurios tikslas – vertinti ir kurti miesto ekonominės plėtros politiką, gerinti miesto įvaizdį, daryti įtaką prioritetinėms verslo rūšims, maksimaliai panaudoti verslo plėtros potencialą, pritraukti šalies ir užsienio investuotojus. Panevėžio verslininkų interesams atstovauja Prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Verslo konsultacinis centras. Plėtoti verslą mieste padeda KTU vadybos ir mokymo centras, Panevėžio apskrities turizmo informacijos centras.
Panevėžio miesto smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2005 m. programoje suformuotos santykinės strateginių tikslų grupės, kurios biudžeto dalyje yra išskirtos į subprojektus.

Pagrindinės subprojektų grupės ir pogrupiai:
1. Panevėžio miesto smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų inicijavimo, įgyvendinimo ir administracinio gebėjimo įvertinimo ir rėmimo institucinės sistemos suformavimas:

ilgalaikės Panevėžio miesto smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos suformavimas;
projektų valdymo ir paramos verslui administracinio gebėjimo sistemos sukūrimas;
bendros verslo paramos institucinės sistemos suformavimas.

2. Panevėžio miesto gyventojų verslumo ugdymas:

informacinių paslaugų teikimas Savivaldybei;
švietimo ir mokymo įstaigų poveikio verslumo didinimui užtikrinimas;
sėkmingų verslo plėtros pavyzdžių skleidimas.

3. Parama naujai steigiamoms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms – specializuotos paramos didinimas per programas.
4. Veikiančių įmonių potencialo išsaugojimas ir užimtumo lygio palaikymas – parama Panevėžio miesto verslininkams pagal Savivaldybės galimybes.
5. Verslo plėtros ir investicijų pritraukimas, užimtumo didinimas – viešoji parama ir informacija.

Panevėžio miesto SVV plėtros projektas yra sudėtinė miesto ir Panevėžio regiono socialinės-ekonominės plėtros proceso dalis. Jame atsižvelgiama į bendrus stojimo į Europos Sąjungą, taip pat į specifinius regiono probleminius poreikius. Įgyvendinus projektą, bus pasiekti atitinkami trumpalaikių tikslų parametrai ir sudarytos sąlygos toliau plėtoti ilgalaikius tikslus. SVV plėtra yra nesibaigiantis procesas, kuris nėra stabilus ir yra pakankamai jautrus rinkos svyravimams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei ES politinėms nuostatoms. Todėl projekto realizavimui ypač didelę įtaką turės jo įgyvendinimo priežiūra ir vertinimas, laiku atliktos korekcijos.

Apskritai projektas netiesiogiai atsiperka, kadangi didėja mokesčiai (fizinių asmenų pajamų, juridinių asmenų pelno, patento, PVM ir kt.) savivaldybei ir Respublikos biudžetui; Panevėžio miesto SVV plėtra apima indėlį (nematerialias investicijas) į miesto gyventojų verslumo ugdymą, investicijas į žmogiškąjį kapitalą; miesto socialinės problemos sprendžiamos per užimtumo didinimą (Panevėžio miesto smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2005 m. programos įgyvendinimo 2001 m. ataskaita (Panevėžio miesto smulkaus ir vidutinio verslo <-> ataskaita; Panevėžio miesto smulkaus ir vidutinio verslo <-> taryba).

Apibendrinant galima teigti, kad SVV plėtra daug sėkmingiau vyksta tuose miestuose, kurie turi įsteigę SVV skatinimo fondus ir remia savo verslo bei jo infrastruktūros įmones.

3. Verslo sąlygų Klaipėdos mieste įvertinimas

Atsižvelgiant į pasaulio bei Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos savivaldybių patyrimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginėmis kryptimis bei smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002-2004 metų priemonėmis, buvo parengta tyrimo metodika ir įvertintos verslo sąlygos Klaipėdos mieste.

2003 m. rugpjūčio mėnesį specialiai parengta anketa telefoninio interviu būdu buvo apklausti 250 miesto įmonių vadovų ir verslininkų. Pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento pateiktus turimus oficialius duomenis, 2003 metų sausio 1 dieną Klaipėdoje veikė 4902 įmonės. Įmonės buvo pasirenkamos pagal Klaipėdos apskrities įmonių katalogą abėcėlės tvarka. Tuo būdu buvo užtikrinta atsitiktinė įmonių atranka.

Klaipėdos miesto įmonių veiklos statistika nėra vedama. Todėl kreipėmės į LR statistikos departamentą, kuris suteikė duomenų apie Klaipėdos miesto valstybės ir savivaldybės įmones, AB, UAB, kooperatines bendroves pagal darbuotojų skaičių jose ir įvertino jų pagrindinius finansinius 2000 ir 2001 metų rodiklius. Šių įmonių 2000 metais buvo 1994, o 2001 metais – 1943. Į šiuos skaičius neįtrauktos individualios įmonės ir ūkinės bendrijos. Todėl pateikiami duomenys neatspindi pastarųjų veiklos ir negali pilnai atstovauti viso miesto įmonių veiklai.

Statistiniai duomenys įvertina pokytį lyginant 2001 metus su 2000 metais. 2001 metais įmonių, kuriose dirba nuo 100 iki 249 žmonių, sumažėjo 20%. Įmonių, kuriose dirba nuo 500 iki 999 žmonių, sumažėjo 13%. Įmonių, kuriose dirba daugiau nei 1000 darbuotojų, sumažėjo 17%. Tačiau 17% padaugėjo įmonių, kuriose dirba nuo 259 iki 499 žmonių. Apie 3% padaugėjo mažiausiai darbuotojų turinčių įmonių bei vidutinių, kuriose dirba nuo 50 iki 99 žmonių. Galima išvada, kad daugelis didelių įmonių restruktūrizavosi į mažesnes, kadangi bendras įmonių skaičius beveik nepakito. Bendras darbuotojų skaičius tesumažėjo 6%. Bendras įmonių turtas nepasikeitė. Tačiau vidutinės įmonės, kuriose dirba nuo 10 iki 19 žmonių, praturtėjo du kartus. Dar daugiau turto sukaupė didžiosios įmonės. Įmonių, kuriose dirba nuo 250 iki 499 žmonių, turtas padidėjo 57%, dar didesnių įmonių turtas padidėjo 63%, tuo tarpu didžiausių įmonių, kuriose dirba daugiau nei 1000 darbuotojų, turtas sumažėjo 57%. Panaši ir nuosavo kapitalo proporcija. Tik čia mažų įmonių nuosavas kapitalas sumažėjo net 18%.

Sąnaudos darbui apmokėti sumažėjo beveik visų įmonių, išskyrus vidutines, kuriose dirba nuo 50 iki 99 ir nuo 250 iki 499 darbuotojų. Jų sąnaudos išaugo atitinkamai 13% ir 36%. Tuo tarpu mažų įmonių sąnaudos darbui apmokėti sumažėjo 22%, o didžiausiose – net 47%. Pajamos daugiausia didėjo įmonėse, kuriose dirba nuo 10 iki 19 žmonių, – apie 40%. Kitų vidutinių įmonių pajamos padidėjo nuo 12% iki 17%. Mažiausių įmonių pajamos sumažėjo 37%, o įmonių, kuriose dirba nuo 100 iki 249 žmonių, – net 48%.

Labai įdomus mažų įmonių nematerialaus turto pokytis: 2001 m. užfiksuotas 10 kartų didesnis turtas nei 2000 m. Tris kartus padidėjo didelių įmonių, kuriose dirba nuo 500 iki 999 žmonių, turtas, o dvigubai tokio turto „prisiaugino” įmonės, kuriose dirba nuo 20 iki 49 darbuotojų. Tuo tarpu 61% turto sumažėjo įmonėse, kuriose dirba nuo 100 iki 249 ir daugiau nei 100 darbuotojų. Bendras nematerialaus turto prieaugis 2001 m. – apie 70%. Materialaus turto daugiausia sukaupė įmonės, kuriose dirba 10-19 darbuotojų (29%), 20-49 darbuotojai (59%), 50-99 darbuotojai (41%).

Remiantis 2000 m. ir 2001 m. pateiktais duomenimis apie įmones pagal darbuotojų skaičių jose, matyti, kad naujų įmonių steigimas yra pasyvus. Nors daugiausia yra mikroįmonių, tačiau 2001 m. įsisteigė tik 35 naujos mikroįmonės. Tuo tarpu vidutinių įmonių sumažėjo bei likvidavosi pora didžiųjų įmonių, kuriose dirbo daugiau nei 500 darbuotojų. Darbuotojų sumažėjo ir įmonėse, turinčiose nuo 500-1000, 100-249, 20-49 ir 10-19 darbuotojų. Tuo tarpu mikroįmonėse 2001 m. dirbti pradėjo 168 nauji darbuotojai, o vidutinėse įmonėse (250-499 darbuotojų) 2001 m. – 790 naujų darbuotojų.

Neturint oficialių statistikos duomenų, Klaipėdos miesto įmonių pasiskirstymas pagal esminius parametrus buvo nustatytas apklausos metu. Žemiau pateikiami įmonių duomenys, kurie, be to, panaudoti grupuojant kitus verslo vertinimo klausimus.

Vidutinė vienos įmonės gyvavimo trukmė – 7 metai. Dauguma įmonių Klaipėdos mieste veikia jau ilgiau nei 4 metus. Tokių įmonių, kurios dirba nuo 4 iki 7 metų, yra net 31%. Nemažai ir tokių įmonių, kurios dirba jau daugiau nei septynerius metus. Iš visų apklaustųjų net 27% įmonių jau dirba nuo 8 iki 10 metų. Tuo tarpu net 20% įmonių dirba daugiau kaip 10 metų. Naujų įmonių, kurios rinkoje dirba nuo 1 iki 3 metų, yra apie 20%.

1 pav. Įmonių pasiskirstymas pagal gyvavimo trukmę (apklaustųjų, %)

Vidutiniškai vienoje įmonėje dirba 17,42 darbuotojo. Įmonių, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, Klaipėdos mieste yra daugiausia. Tokių įmonių yra net 69%. Įmonių, kuriose dirba nuo 11 iki 20 žmonių, Klaipėdos mieste yra 14%. Įmonių, kuriose dirba nuo 21 iki 50 žmonių, yra tik 8%. Tuo tarpu įmonių, kuriose dirba nuo 51 iki 100 žmonių, yra tik 3%, o įmonių, kuriose dirba nuo 101 iki 200 žmonių, yra 4%. Iš visų apklaustų respondentų nebuvo nė vienos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kuriose dirbtų daugiau nei 200 žmonių.

Daugiausia, arba net 39%, įmonių teikia paslaugas, 32% užsiima prekyba, 20% vysto gamybą ir 6% įmonių teikia tarpininkavimo paslaugas. Kita neįvardyta veikla užsiima apie 3% įmonių. Klaipėdos mieste aptarnavimo sferoje veikiančių įmonių yra apie 16%. Transporto bei statybos sektoriuose veikia po 14% įmonių. Maisto pramonės įmonių yra apie 9%. Tuo tarpu prioritetinėje Klaipėdos miesto jūrų ūkio srityje veikia tik apie 6% įmonių.
LR statistikos departamento duomenimis, Klaipėdoje daugiausia yra prekybos įmonių, jų yra 1301 ir jos sudaro 26,6 % visų miesto įmonių. Antroje vietoje pagal skaičių uostamiestyje yra logistikos – transportavimo ir sandėliavimo veikla besiverčiančios įmonės. Didelę įmonių grupę – 770 (15,7%) sudaro kitų veiklos rūšių įmonės. Nekilnojamu turtu, nuoma ir kita verslo veikla užsiima 15,7% miesto įmonių.
Tarp smulkių ir vidutinių įmonių – 3% akcinių bendrovių, 1% – valstybinių įmonių ir 1% nenurodė juridinio statuso.

Net 88% smulkių ir vidutinių įmonių kapitalo Klaipėdos mieste priklauso privatiems Lietuvos asmenims ir firmoms. Tuo tarpu užsienio asmenims ir Lietuvos valstybei priklauso po 4% įmonių. Užsienio savininkai valdo 4% įmonių Klaipėdos mieste.
Įmonių, darančių sąlyginai nedidelę, iki 100 tūkst. litų, metinę apyvartą, yra daugiausia – apie 24% visų įmonių. Nemažai tokių įmonių, kurių metinė apyvarta – nuo 1 mln. iki 5 mln. litų. Tokių įmonių yra net 17%. Įmonių, kurių apyvarta nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst., yra 16%, o įmonių, darančių nuo 0,5 mln. litų iki 1 mln. litų apyvartą, yra 12%. Apie 5% įmonių per metus sugeba padaryti nuo 5 mln. litų iki 10 mln. litų apyvartą, tuo tarpu yra net 2% įmonių, deklaruojančių, kad daro daugiau nei 10 mln. litų apyvartą per metus.

Nors 24% respondentų nesuteikė informacijos apie savo įmonių apyvartą, tačiau įvertinus kitų įmonių pateiktus duomenis, vidutinė metinė vienos įmonės apyvarta apytiksliai sudaro apie 1,7 mln. litų.

2pav. Įmonių pasiskirstymas pagal metinės apyvartos dydį (apklaustųjų, %)

Klaipėdos miesto įmonės savo produkciją realizuoja arba paslaugas siūlo daugiausia Klaipėdos miesto gyventojams ir įmonėms. Tokių įmonių yra apie 28%. Klaipėdos apskrityje veikia apie 19% įmonių, o Vakarų Lietuvoje savo rinką atrado 19% įmonių. Ketvirtadalis visų įmonių (25%) savo paslaugas siūlo kitiems Lietuvos regionams ir tik 4% įmonių savo produkciją realizuoja kitose Baltijos šalyse. Rytų bei Vakarų Europoje įsitvirtino arba bando įsitvirtinti apie 4% įmonių. 3% įmonių nurodė, kad jų paslaugų ar prekių rinka yra kitos pasaulio šalys. 1% respondentų nepateikė duomenų.

Apibendrinti įmonių vadovų verslo išteklių bei priemonių pakankamumo vertinimai leidžia teigti, kad Klaipėdos miesto įmonės apskritai turi pakankamai baldų ir biuro įrangos, gamybos įrangos, darnią organizaciją ir vadybą, stabilų kokybiškų žaliavų ir detalių tiekimą, perspektyvią verslo veiklą, verslo patalpas, stabilią pardavimų rinką. Iš dalies jie turi pakankamą kiekį apyvartinių lėšų, piniginį rizikos rezervą ir nekilnojamąjį turtą. Pakankamai žemės sklypų verslininkai neturi.

Nagrinėjant atskirai kiekvieną verslo priemonę, išryškėjo esminis įmonių išsibarstymas. Ištyrinėjus smulkaus ir vidutinio verslo įmonių turimas priemones, reikalingas sėkmingam verslui vystyti, nustatyta, kad 86% įmonių yra pakankamai apsirūpinusios baldais bei biuro įranga. 8% įmonių yra iš dalies apsirūpinusios ir tiktai 6% įmonių nurodė, kad yra neapsirūpinusios biuro įranga. 60% gamybos įmonių gamybos įrangos įsigijimo problema yra neaktuali, o 28% įmonių įrangos turi pakankamai. Iš dalies gamybos įrangos reikėtų 4% įmonių ir tiktai 4% įmonių yra neapsirūpinusios gamybos įranga. Dauguma įmonių dirba darniai ir apie 70% jų vadovų yra patenkinti organizacine aplinka ir vadyba, tačiau 21% respondentų norėtų pagerinti vadybos sistemą. Tik 6% įmonių vadovų yra nepatenkinti savo organizacine aplinka. 27% įmonių kokybiškų žaliavų ir detalių tiekimas yra pakankamai stabilus, o 60% įmonių toks žaliavų tiekimas yra neaktualus. Iš dalies pakankamas tiekimas yra 6% įmonių. Dauguma, t. y. 63%, Klaipėdos įmonių deklaruoja, kad jų verslo veikla yra perspektyvi, o iš dalies užtikrintos verslo sėkme yra apie 25% įmonių. Net 9% įmonių nėra užtikrintos savo verslo perspektyvomis. Verslo patalpas turi tik apie 61% įmonių. Nemažai (apie 18%) tokių įmonių, kurios neturi patalpų, arba turi, bet esamų patalpų nepakanka. Tokių įmonių irgi yra apie 18%.

Apie stabilias pardavimo rinkas užtikrintai kalba tik apie pusė visų apklaustų respondentų. Iš dalies patenkintos pardavimo rinkomis yra apie 28% įmonių. Tuo tarpu 15% įmonių neturi stabilios pardavimų rinkos. Kas trečia įmonė (apie 33%) nurodė, kad turi nepakankamą apyvartinių lėšų kiekį arba turi, bet tik iš dalies (apie 30% įmonių). Tik 35% įmonių nurodė, kad apyvartinių lėšų turi pakankamai. Panaši ir piniginio rezervo padėtis. 34% įmonių nurodė, kad piniginio rezervo neturi, tačiau tokia pat dalis įmonių deklaruoja, kad piniginį rezervą turi pakankamą. Iš dalies apsirūpinusios piniginiu rezervu yra 24% įmonių.

3 pav. Turimų išteklių bei verslo priemonių pakankamumas

Nekilnojamojo turto neturi 43% įmonių, o iš dalies juo apsirūpinusios yra tik 16% įmonių. Tačiau 36% įmonių yra pakankamai apsirūpinusios nekilnojamuoju turtu. Žemės sklypais apsirūpinusios tik 16% įmonių. Didžioji dalis (60%) įmonių žemės sklypų neturi, tačiau 18% įmonių žemės įsigijimas yra neaktualus.

Užsakovo suformuluota užduotis – nustatyti, kokių veiklų (paslaugų) trūksta ir kaip jas reikėtų skatinti, pirmiausiai reikalauja apibrėžti šio uždavinio sprendimo kriterijus. Natūraliai veikiantys rinkos savireguliaciniai mechanizmai lemia tai, kad, esant tam tikriems nepatenkintiems vartotojų poreikiams, anksčiau ar vėliau susikuria verslo veiklos, kuriomis siekiama patenkinti šiuos poreikius. Kažkuriuo momentu gali trūkti tam tikrų paslaugų arba gali atsirasti nauji poreikiai, o jų tenkinimo verslo veiklos dar gali būti nesusiformavusios. Tačiau rinkos ekonomika tuo ir skiriasi nuo administracinės komandinės ekonomikos, kad rinka pati anksčiau ar vėliau užpildo verslo nišas.

Teoriškai įmanoma konkrečiu laiko momentu įvertinti, kurie vartotojų poreikiai kurioms paslaugoms yra geriau ar blogiau tenkinami. Tam reikėtų apklausti miesto gyventojus, kaip verslo įmonių paslaugų vartotojus, verslo įmonių atstovus, kaip verslo pobūdžio paslaugų vartotojus, valstybės institucijas, švietimo ir mokslo, meno ir kultūros bei kitas įstaigas. Kiekvienai šių grupių jų poreikių tenkinimui įvertinti būtų reikalingi skirtingi instrumentarijai. Įvertinant, kad verslo įmonių kataloguose įmonės grupuojamos pagal tūkstančius sustambintų veiklos – paslaugų sričių, toks tyrimas užtruktų ne vienerius metus ir būtų visiškai nenaudingas praktiniams sprendimams parengti. Rinka pasikeistų anksčiau, nei būtų pabaigtas tyrimas.

Norint paspartinti rinkos savireguliacijos eigą, svarbu aprūpinti vartotojus patikima verslo informacija. Šiuo tikslu ir Lietuvoje yra sukurtas platus verslo informacijos centrų tinklas, kurie padeda verslininkams geriau ir greičiau susigaudyti, kur yra laisvos nišos rinkoje, kad galėtų jas užpildyti savo veikla. Šias funkcijas siekia įgyvendinti Klaipėdos verslo konsultacinis centras, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra, Klaipėdos pramonės ir amatų rūmai. Analizuojant pasaulio, ES, Lietuvos ir savivaldybių SVV skatinimo programas neteko susidurti su praktika, kad savivaldybė bandytų skatinti tam tikras verslo veiklas. Tačiau yra plačiai naudojama praktika, kai verslo įmonėms yra skiriama finansinė parama jų pačių veiklos kokybei tobulinti, darbuotojų kvalifikacijai gerinti. Ne vien Klaipėdoje, bet ir daugelyje Lietuvos ir užsienio miestų valstybė padeda įmonėms tobulinti tuos veiklos barus, kuriems patys verslininkai dėl tam tikrų priežasčių nėra linkę skirti lėšų. Tai daugiausia intelektualios paslaugos, susietos su strateginiu planavimu, rinkodara, inovacijomis, finansų ir personalo tobulinimu. Daugelis verslininkų tiesiog nemato prasmės leisti pinigus šiems tikslams. Tačiau, kai jie gali gauti šias paslaugas nemokamai, tuomet kai kurie iš jų sutinka tobulinti savo veiklą. Tokia parama iš esmės nėra konsultavimo firmų rėmimas. Pirmiausia tai yra mėginimas paskatinti verslininkus tobulinti savo verslo gebėjimus.

Verslo priemonių pakankamumas siejamas su pagrindinių įmonių funkcinių veiklos sričių kokybe. Remiantis apibendrintais duomenimis, įmonių vadovai gerai įvertino gamybos, personalo, technikos ir logistikos kokybę. Šios veiklos yra įprastos ir didelių problemų miesto verslininkams nekelia. Aukštesnio intelekto ir specialių žinių bei gebėjimų reikalaujančių ir verslo sėkmę rinkos ekonomikoje formuojančių veiklų – finansų, strateginio planavimo, rinkodaros ir inovacijų – kokybė įvertinta pakankamai.

Apžvelgus įmonių atskirų veiklos sričių kokybės vertinimus, išryškėjo ženklus nuomonių pasiskirstymas. Gamybos arba paslaugų teikimo kokybę 26% respondentų vertina gerai, 13% – puikiai, 16% – labai gerai. Apie 16% respondentų sunku buvo įvertini gamybos sėkmingumą, o silpnai gamybos kokybę vertina tik apie 3% įmonių. Įmonės turimu personalu patenkinti 61% respondentų. Patenkinamai vertina personalo darbą 14% įmonių vadovų. Blogai arba silpnai vertina savo įmonės personalą apie 4% vadovų, 8% – sunku kažką pasakyti. Turima biuro įranga ir technika, kitaip sakant, gamybos priemonėmis, yra patenkinti 37% įmonių vadovų. Tačiau net 44% respondentų nežinojo, kaip vertinti tokias priemones. Apie 8% įmonių nurodė, kad yra nepatenkinti turima technika. Firmos logistiką bei suderintą pirkimo-pardavimo organizavimą puikiai arba labai gerai įvertino 10% įmonių, gerai – 23%. Nepatenkintos firmos logistika – apie 31% įmonių vadovų, o 2% šią veiklos sritį įvertino blogai. Tuo tarpu net 24% respondentų nesugebėjo įvertinti firmos logistikos. Finansinius įmonės sugebėjimus teigiamai vertina 45% įmonių vadovų. Rizikos valdymu, apskaita arba atsiskaitomybe iš dalies patenkinti 18% įmonių. Tuo tarpu 22% įmonių yra nepatenkintos finansų valdymu, o 2% šią sritį vertina blogai. Apie 14% neturi aiškios nuomonės. Strateginiu įmonės planavimu labai patenkinti tik 14% respondentų. Gerai vertinančių savo strateginius sugebėjimus – 33%, tuo tarpu 27% įmonių vadovų trūksta strateginio planavimo patirties, o 18% tokios patirties neturi. Žinant, kad tik reta šalies įmonė turi strateginį plėtros planą ir sugeba modeliuoti savo ateitį, galima padaryti išvadą, kad daugelis verslininkų tiesiog neįvertina strateginio planavimo reikšmės savo verslo sėkmei. Panaši padėtis yra ir rinkodaros bei inovacijų gebėjimų srityse. Rinkodaros sistemą labai gerai arba puikiai įvertino 11% įmonių, o 28% pripažino, kad jų kainodaros politika yra gera. 25% įmonių vadovų savo rinkodaros sistemą vertina pakankamai. Tuo tarpu 27% respondentų įmonės rinkodarą vertina neigiamai. Naujų idėjų bei novatoriškumo nestinga apie 40% įmonių vadovų. 15% vadovų tvirtina, kad inovacijoms idėjų turi pakankamai, tik 27% įmonių jaučia inovacijų stygių. Tikrovėje gi viešai pripažįstama, kad tiek ES, o ypatingai posocialistinėse šalyse inovacijų procesas yra suspenduotas. Todėl galime tvirtai teigti, kad daugelis verslininkų neadekvačiai vertina intelektinių gebėjimų svarbą savo versle.

Strateginis planavimas, inovacijos, rinkodara ir finansai – tai verslo įmonių funkcijos, lemiančios jų sėkmę rinkos ekonomikoje. Tuo pat metu šiai verslo intelekto infrastruktūrai atstovaujantys strateginio planavimo specialistai Lietuvoje dar nerengiami. Per visą Lietuvą galima rasti vos keletą konsultavimo firmų, kurios sugeba prognozuoti, modeliuoti, planuoti ir programuoti raidos procesus. Inovacijas lemiantys moksliniai tyrimai mūsų šalyje yra taip pat pripažinta didžiulė problema – tik keletas institutų sugeba vykdyti pakankamos kokybės verslo mokslinius tyrimus. Dėl kvalifikuotų mokslininkų stygiaus mūsų šalyje nepavyksta spręsti inovacijų problemos. Rinkos tyrimo ir formavimo įgūdžius turinčių specialistų taip pat nėra, kadangi rinkodara reikalauja aukštos mokslinio rinkos tyrimo ir formavimo kvalifikacijos. Įmonių finansininkai gerai sugeba spręsti buhalterinės apskaitos ir atsiskaitomybės klausimus. O tikroji finansų veikla, susieta su finansų politika, rizikos valdymu, vertybiniais popieriais, yra visiškai nežinoma veikla daugeliui Klaipėdos įmonių finansininkų.

Reikia tikėtis, kad kada nors bus parengta tiek verslo intelekto infrastruktūrą formuojančių specialistų, kad jų pakaks kiekvienai verslo įmonei. Tačiau stebint smulkiojo verslo įsigalėjimo rinkoje tendencijas, peršasi išvada, kad vargu ar smulkios įmonės bus pajėgios ir ar joms prireiks įdarbinti savo įmonėse brangiai kainuojančius verslo intelekto infrastruktūros specialistus. Greičiausiai strateginio planavimo, inovacijų, rinkodaros ir finansų paslaugas teiks nedidelis skaičius specializuotų mokslinių inovacinių ir konsultavimo firmų.

Klaipėdos miesto povidurinio mokymo įstaigos pastaraisiais metais daug dirba, siekdamos suteikti savo absolventams verslo administravimo, susieto su vykdymo funkcijų įgyvendinimu, žinių. Verslo vadybos specialistai yra supažindinami su strateginio valdymo, rinkodaros, inovacijų ir finansų vadybos principais. Tačiau dėl mokslinių taikomųjų tyrimų stygiaus miesto aukštojo mokslo įstaigos nesugeba išugdyti praktinių absolventų gebėjimų vykdyti šias sudėtingas funkcijas. Kita vertus, aukšto intelekto veikla reikalauja ypatingų absolventų gebėjimų. Tikrai ne kiekvienas, net ir gerai parengtas, absolventas sugebės atlikti inovacinius tyrimus.

Šiuo metu Klaipėdoje veikia keletas pakankamai gerai žinomų mokslinę kvalifikaciją turinčių tyrimų institucijų. Tai mokslinė inovacinė bendrovė „Eksponentė”, Viešoji įstaiga Strateginės savivaldos institutas, A. Gazariano savivaldos problemų institutas. Klaipėdos universitetas pastarąjį dešimtmetį labiau specializuojasi švietimo srityje. Moksliniai verslo srities tyrimai čia yra akademinio pobūdžio.

Klaipėdos pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos verslo konsultacijų centras, „Kertė”, „KEPA”, Socialinė ekonominė agentūra ir kitos konsultacinės firmos pirmiausia yra vertingos kaip verslo informacijos įstaigos, padedančios sprendžiant nesudėtingus įmonių registravimo, verslo partnerių paieškos, verslo planų ir rinkodaros projektų rengimo, kokybės valdymo sistemų diegimo klausimus.

Daugelis įmonių vadovų dar gerai ir nesuvokia, kad verslo sėkmę pirmiausia lemia gebėjimai planuoti verslo ateitį. Jie visiškai nenusiteikę skirti lėšų rinkos tyrimams, naujų produktų ir paslaugų kūrimui. Atsiliepiant į Europos Sąjungos kvietimą plėtoti Lietuvoje žinių ekonomiką, šiai problemai spręsti LR ūkio ministerija inicijavo „Privačių investicijų į taikomuosius mokslinius tyrimus skatinimo programos parengimą”, o Strateginės savivaldos institutas pasirinktas rengti šią studiją. Reikia parengti priemones, kurios skatintų verslininkus investuoti į taikomuosius mokslinius tyrimus ir tuo gerintų savo verslo galimybes.

Verslo intelekto infrastruktūros įmonėms Klaipėdoje nesudarytos pakankamos sąlygos. Šios įmonės galėtų gyvuoti, jeigu joms pavyktų užsitikrinti ilgalaikius mokslo tiriamųjų darbų užsakymus. Tai leistų sukurti stabilias darbo sąlygas, suformuoti nuolatinį mokslo darbuotojų kolektyvą, užtikrinti jiems socialines garantijas. Dabar gi LR viešųjų pirkimų įstatymas nenumato galimybių sudaryti su mokslinių tyrimų įstaigomis ilgalaikių mokslinių tyrimų sutarčių. Čia praverstų atvira apskrito stalo diskusija apie tai, kaip plėtoti Klaipėdos mieste verslo intelekto infrastruktūros pajėgas, kad jos nuolat skatintų verslo ir kitų miesto veiklos sričių plėtrą.

Todėl vienu iš svarbiausių ilgalaikių verslo sąlygų gerinimo veiksnių reikia laikyti Klaipėdos miesto verslo intelekto infrastruktūros tobulinimą. Tikslinė parama verslo intelekto infrastruktūros įmonėms, ko gero, yra viena efektyviausių verslo skatinimo priemonių. Sprendžiant iš apibendrintų verslininkų apklausos duomenų, verslo galimybės Klaipėdos mieste iš esmės yra palankios. Palankiai verslo galimybes Klaipėdos mieste vertina dauguma (59%) įmonių vadovų. Tačiau šias sąlygas labai palankiomis laiko nežymi dalis – tik 3% verslininkų. Kiti verslininkai verslo padėtį vertina arba nepalankiai (21%), arba labai blogai (5%).

Siekiant nustatyti, kurioms verslo veikloms Klaipėdos mieste yra nepalankiausios sąlygos, apklausų duomenys buvo grupuojami pagal respondentų priklausomybės tam tikroms grupėms požymius. Analizė parodė, kad dauguma Klaipėdos miesto įmonių vadovų turi gana vieningą nuomonę apie verslo galimybes, kuri nepriklauso nei nuo įmonės amžiaus, nei nuo darbuotojų skaičiaus, nei nuo profilio ar juridinės formos. Interpretuojant pagal 10 balų skalę, medienos ir baldų pramonės, miesto ūkio, statybos ir transporto įmonių vadovai iš esmės gerai (8 balai) vertina verslo galimybes Klaipėdos mieste, o lengvosios pramonės, patarnavimų, maisto pramonės ir jūrų ūkio atstovai – pakankamai (7 balai).

Šie verslo sąlygų vertinimo skirtumai nesuteikia pagrindo išskirti kažkurias įmones pagal veiklos sritį siekiant sudaryti joms išskirtines verslo sąlygas. Todėl gilinimasis, kodėl atskiroms veiklos sritims yra nepalankios sąlygos, netenka prasmės.

Apibendrinti miesto verslininkų vertinimų duomenys rodo tam tikrą verslo sąlygų Klaipėdos mieste gerėjimą. Nors 40% įmonių vadovų tvirtina, kad verslo sąlygos per pastaruosius 12 mėnesių Klaipėdos mieste nepakito, tačiau pastebėjusių teigiamas permainas sparnas yra šiek tiek didesnis, nei teigiančių reikalų prastėjimą. Kaip pagerėjusias verslo sąlygas įvertino 28% respondentų ir 4% – kaip labai pagerėjusias. Tuo pat metu apie 14% įmonių vadovų įsitikinę, kad verslo sąlygos pablogėjo. Labai pablogėjusias sąlygas įžvelgia apie 4% apklaustųjų. Tačiau siekiant objektyvumo verta pasakyti, kad teigiančiųjų verslo sąlygų pagerėjimą persvara nėra didelė ir tai dar nesuteikia pagrindo pasitenkinti esama bendra verslo skatinimo būkle uostamiestyje.

Dauguma (72%) įmonių vadovų įsitikinę, kad verslui vystytis labiausiai trukdo dideli mokesčiai. Labiausiai dideliais mokesčiais nepatenkinti užsiimančių tarpininkavimu, teikiančių paslaugas, dirbančių lengvojoje pramonėje bei transporto paslaugų sferos SVV įmonių vadovai. Akcinių bendrovių atstovai didelių mokesčių naštą vertina palankiau nei individualiųjų įmonių vadovai, kurie ypač pabrėžė didelių mokesčių neigiamą įtaką. SVV įmonių, darančių palyginus mažas metines apyvartas, vadovai mokesčių politiką vertina blogiau nei didesnę apyvartą darančių įmonių atstovai.

Dideliais mokesčiais labiausiai nepatenkinti vadovai įmonių, kurios didesnę dalį produkcijos realizuoja Europoje. Tuo tarpu įmonių, kurių didžioji rinka yra kitos šalys, vadovai dideliais mokesčiais skundžiasi mažiau. Tik didesnių įmonių vadovai, kuriose dirba daugiau nei 100 žmonių, mokesčių naštą įvertino palankiau. Apie 9% jų pareiškė, kad dideli mokesčiai verslo sąlygų neblogina. Todėl galima teigti, kad mokesčių našta labiausiai atsiliepia smulkių ir vidutinių įmonių verslui.

Esamais įstatymais nepatenkinti apie pusė visų respondentų. 16% įmonių įstatymų bazę vertina blogai, ir tai jiems labai trukdo verslo plėtrai. Ypač ryškus įstatymų vertinimo skirtumas tarp akcinių bendrovių ir individualių įmonių. Dauguma individualių įmonių savininkų įstatymų baze yra nepatenkinti, tuo tarpu akcinių bendrovių vadovai įstatymų bazę vertina palankiau. Kitas įdomus faktas – įstatymais labiausiai nepatenkinti vadovai tų įmonių, kurios prekiauja su Rytų arba Vakarų Europa. Tuo tarpu turinčių produkcijos rinką kitose pasaulio šalyse įmonių atstovai įstatymus vertina palankiau. Tad vėlgi, įstatymai yra palankesni stambiam verslui, o SVV poreikių jie daugeliu atvejų neįvertina.

4 pav. Verslo galimybės Klaipėdos mieste

Puse visų apklaustųjų pasigenda SVV infrastruktūros — institucijų, padedančių smulkiam, ir vidutiniam verslui. Tai daugiausia pasakytina apie individualias įmones, darančias palyginti nedideles metines apyvartas (SVĮ). Apie 21% įmonių vadovų įsitikinę, kad verslui padedančių institucijų yra pakankamai. Dažniausiai tai didelės, jūriniame sektoriuje veikiančios įmonės, daugiausia akcinės bendrovės bei daug darbuotojų turinčios įmonės.

54% įmonių vadovų nėra patenkinti vartotojų perkamąja galia. Ypač tai pabrėžė atstovai SVĮ, nedidelių įmonių, kuriose dirba palyginti nedaug žmonių. Jūriniame sektoriuje veikiančios bei didesnę nei 10 mln. metinę apyvartą darančios didelės įmonės patenka į 22% įmonių grupę, kurios vartotojų perkamąja galia nesiskundžia.

Galima spėti, kad korupcijos mastai vis dar nemaži, nes net 43% respondentų mano, jog korupcija labai blogina jų verslo sąlygas, o apie 16% įsitikinę, kad – tik iš dalies. Nemaža dalis, apie 18%, respondentų mano, kad korupcija jiems netrukdo, o 23% neturi tvirtos nuomonės. Palankiausiai apie korupciją atsiliepia vidutinių gamybos, jūrų sektoriuje dirbančių įmonių, turinčių nuo 51 iki 100 darbuotojų, bei tų, kurios rinkoje jau veikia nuo 4 iki 7 metų ir sugeba per metus padaryti kuo didesnes apyvartas, vadovai. SVV įmonės labiau nukenčia nuo korupcijos, nei didžiosios.

Panaši nuomonė ir apie biurokratizmą valstybinėse institucijose bei savivaldybėse. Apie 43% įmonių vadovų biurokratizmą vertina labai neigiamai. Gera žinia valdininkams yra ta, kad jų darbu yra patenkinti arba iš dalies patenkinti 20% įmonių vadovų, o 16% jų neturi tvirtos pozicijos. Aiški tendencija – kuo didesnė įmonė ir kuo ilgiau dirba rinkoje (ypač jei tai jūrinio sektoriaus ar maisto pramonės įmonė, tuo palankiau jos vadovai vertina valdininkų darbą (!). SVV įmonėms ir čia sunkiau.

Pradinio kapitalo stoka nesiskundžia vidutinių bei didelę metinę apyvartą darančių įmonių vadovai. Tokių įmonių yra apie 33%. Pradinio kapitalo trūkumas šiek tiek blogina verslo sąlygas 12% įmonių. Medienos, baldų, maisto pramonės bei transporto įmonėms, taip pat tarpininkavimo paslaugas Baltijos šalyse teikiančioms įmonėms pradinio kapitalo trūkumas yra itin aktualus ir tokių įmonių yra apie 44%.

Didelė konkurencija nebaugina 30% įmonių, turinčių daug darbuotojų, dirbančių daugiausia jūriniame bei statybos sektoriuje, kurios produkciją realizuoja Vakarų Lietuvoje bei Baltijos šalyse. Dar apie 22% įmonių pripažįsta, kad didelė konkurencija tik iš dalies blogina verslo galimybes. Didžiausia konkurencija lengvosios, maisto pramonės, prekybos bei transporto įmonėse, kurios produkciją realizuoja Rytų bei Vakarų Europoje. Tokių įmonių yra apie 39%.

Maždaug kas trečiai, dažniausiai individualiai, pradedančiai savo veiklą, įmonei, siūlančiai transporto paslaugas arba dirbančiai lengvosios pramonės srityje, labiausiai trūksta palankių kreditavimo sąlygų. Dar apie 16% įmonių vadovų pareiškė, kad tai iš dalies blogina jų verslo galimybes. Tuo tarpu 37% tvirtina, kad kreditavimo sąlygos jų verslo plėtojimui neturi neigiamos įtakos. Matyt, todėl net 53% įmonių nesiskundžia verslo informacijos stoka, o 20% mano, kad tai tik iš dalies blogina verslo sąlygas. Tik apie 19%, daugiausia lengvosios pramonės bei statybos, įmonių, realizuojančių savo produkciją Baltijos bei Rytų Europos šalyse, mano, kad verslo informacijos stoka blogina verslo galimybes.

Šio tyrimo techninėje užduotyje numatyta išanalizuoti ir įvertinti Klaipėdos savivaldybės įtaką verslui bei jos programą šioje srityje.
Tačiau ar Klaipėdos verslininkams apskritai yra reikalinga parama iš šalies? Į šį klausimą atsakymą pateikė verslininkų apklausa.

Klaipėdos verslininkai dirba pakankamai savarankiškai ir jiems nuolatinės didelės paramos nereikia. Verslo parama iš šalies dažnai reikalinga 9% įmonių, o apie 40% įmonių tokios paramos reikėtų tik kartais. Dažniausiai paramos prašo statybos, lengvosios bei maisto pramonės ir transporto įmonės, kurios produkciją realizuoja Vakarų Lietuvoje, Baltijos bei Vakarų Europos šalyse. Paramos retai reikia 17% įmonių, o 28% – tokios paramos niekada nereikia.

Klaipėdos miesto savivaldybė deda nemažai pastangų verslo sąlygoms mieste gerinti. Šie klausimai atskleisti miesto strateginiame plane. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002-02-28 sprendimu Nr. 37 buvo priimta „Smulkaus ir vidutinio verslo vystymo programa Klaipėdos mieste 2002 metams”. O 2003-01-30 sprendimu Nr. 2 – 2003 metams. Programos tikslas – inicijuoti ir finansuoti verslo plėtros projektus, susijusius su verslo plėtojimu ir eksporto skatinimu, kurti palankią aplinką smulkiam ir vidutiniam verslui. Programos uždaviniams įgyvendinti buvo pasiūlytos priemonės.

Šiai programai įgyvendinti buvo numatyta skirti 660 tūkst. Lt. Būtina pažymėti, kad verslui remti Klaipėdos savivaldybė numatė daugiausia lėšų (lyginant su kitomis savivaldybėmis). Šią paramą buvo siūloma finansuoti iš Savivaldybės privatizavimo fondo neviršinant tos ribos, nustačius prioritetus. Tačiau faktiškai programai įgyvendinti buvo skirta tik 170 tūkstančių litų. Dėl to daugelis joje numatytų priemonių nebuvo įgyvendinta ir perkelta į 2003 metus.

Miesto verslininkai gana kukliai įvertino Savivaldybės įtaką verslo sąlygų gerinimui mieste. Tik kas dešimtos įmonės vadovas mano, kad Savivaldybė daro didelę įtaką verslo sąlygoms Klaipėdoje.

Apie 35% įmonių vadovų įsitikinę, kad Savivaldybė visiškai negerina verslo sąlygų, o 31% individualių įmonių, veikiančių nuo 4 iki 7 metų bei realizuojančių savo produkciją daugiausia Rytų bei Vakarų Europoje, vadovų mano, kad Savivaldybė tik iš dalies gerina verslo sąlygas Klaipėdos mieste. Apie 24% respondentų nebuvo apsisprendę dėl Savivaldybės įtakos gerinant jų verslą.

Įmonių vadovų apklausa parodė, kad verslininkai mažai informuoti apie Savivaldybės verslo skatinimo programą. Daugiau nei du trečdaliai verslininkų apie ją nieko negirdėjo. Tik 36% išreiškė savo nuomonę, iš jų 7% įvertino programą gerai, 17% – patenkinamai, o 8% – blogai.

Įgyvendindama verslo skatinimo priemones Klaipėdos savivaldybė organizavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko įsteigimą. Tačiau miesto verslininkai mažai ką žino ir apie šį svarbų kiekvienai miesto įmonei verslo skatinimo svertą. Apie Klaipėdos mokslo ir technologijų parko veiklą nieko nežino net 78% apklaustų įmonių vadovų, o likusieji 18% įmonių vadovų sakosi girdėję, bet nieko daugiau nežinantys.

2003 metų vasaros viduryje Klaipėdos miesto savivaldybė pradėjo įgyvendinti numatytas konkrečias verslo sąlygų gerinimo priemones. 2003 m. liepos 18 d. miesto mero potvarkiu Nr. 147 sudarytos Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano įgyvendinimo darbo grupės pagal 4 prioritetus, iš kurių 2 tiesiogiai susieti su verslo sąlygų gerinimu: 1. „Darbo vietų kūrimas pritraukiant investicijas ir skatinant verslą”; 2. „Infrastruktūros plėtra verslo, darbo ir gyvenimo sąlygoms gerinti”. Šias grupes sudaro miesto tarybos nariai, Savivaldybės darbuotojai ir verslo bei mokslo organizacijų atstovai.

Paminėtina ši verslo sąlygų gerinimo ir povidurinio mokslo specialistų rengimo galimybių studijos, rengiamos Savivaldybės užsakymu. Paskelbti viešieji konkursai miesto turizmo informacinei ir Smiltynės turizmo plėtros programai, socialinių paslaugų teikimo gerinimo, miesto transporto tobulinimo, mokyklų modernizavimo, Jono kalnelio teritorijos panaudojimo galimybių studijoms parengti, miesto interneto svetainei sukurti. Tai darbai, kurie labai gerai apibūdina Klaipėdos miesto savivaldybės pastangas gerinti verslo sąlygas. Pagyrimo vertos iniciatyvos apibrėžti problemines miesto teritorijas, parengti jų plėtros programas ir pakviesti verslininkus jose dalyvauti. Be tikslinių programų daugelis mieste apleistų teritorijų ir toliau šiurpins miesto svečius ir gyventojus.
Akivaizdu, kad miesto Savivaldybės ir verslininkų bendradarbiavimo galimybės dar toli gražu neišsemtos ir abiem pusėms reikia ieškoti sąlyčio taškų, kas be abejonės skatintų verslo sąlygų gerinimą.

4. Verslo sąlygų gerinimo Klaipėdos mieste priemonės

Pasaulio ir Europos Sąjungos šalių SVV skatinimo kultūros apžvalga, Lietuvos SVV sąlygų gerinimo galimybių analizė bei Klaipėdos miesto verslo sąlygų įvertinimas leido parengti ir aprobuoti pagrindines verslo sąlygų gerinimo priemones.

Atlikta analizė leido patvirtinti pagrindinę hipotezę, kad verslo, taip pat ir SVV, plėtojimo galimybės nėra iki galo išnaudojamos, kadangi nesukurta ir neįgyvendinta Klaipėdos miesto verslo strateginės savivaldos sistema, kuri leistų nuolat tyrinėti, modeliuoti, prognozuoti ir valdyti verslo plėtojimo procesą, nuosekliai derinti verslo įmonių, savivaldos ir valdymo institucijų bei mokslo įstaigų interesus.

Todėl pagrindinis verslo sąlygų gerinimo strateginis tikslas yra sukurti ir įgyvendinti Klaipėdos miesto verslo strateginės savivaldos sistemą.

Verslo sąlygų sisteminio gerinimo galimybės randa koncentruotą ir konstruktyvią išraišką universaliame strateginės savivaldos modelyje, kuris vis dažniau taikomas sprendžiant įvairių Lietuvos gyvenimo sričių ir ūkio šakų veiklos tobulinimo uždavinius. Šis modelis organiškai apima tikslinio programinio valdymo technologiją ir demokratinės savivaldos organizacinę struktūrą. Tai leidžia nuolat efektyviai derinti įvairių suinteresuotų institucijų pastangas, siekiant tobulinti verslo sąlygas. Nuolatinis tiriamų, kuriamų ir tobulinamų valstybės valdymo ir savivaldos modelių monitoringas įgalino apibendrinti vieną iš esminių socialinių santykių raidos tendencijų, kuri susideda iš trijų laike išsidėsčiusių kokybinių pakopų.

Kiekviena socialinė organizacija gali pasirinkti šį modelį atsižvelgdama į savo narių kultūros išsivystymo lygį ir įteisintų socialinių santykių tipą. Kai individų kultūra pralenkia veikiančių socialinių santykių tipą, tai šie santykiai stabdo vystymąsi ir brandina nepasitenkinimą esama valdymo sistema, kas anksčiau ar vėliau pareikalauja ją tobulinti. Kada valdymo sistema savo kokybe pralenkia individų kultūros lygį, ši sistema skatina individų kultūros ir visos sistemos raidą.

Jeigu individų kultūros raida turi evoliucinį – nuoseklų pobūdį, tai valdymo sistemos dažniausiai yra keičiamos diskretiškai, pertvarkant savivaldos ciklo įgyvendinimo tvarką: administracinis valdymas – normatyvinis reguliavimas – strateginė savivalda. Mėginimas evoliuciškai keisti valdymo tipą susietas su didžiuliu pasipriešinimu ir konfliktais tarp naujo ir seno tipo santykių. Todėl šiems prieštaravimams švelninti naudojamas partijų konkurencijos mechanizmas.

Remiantis socialinių santykių homogeniškumo principu darniausiai veikia homogeniška, t. y. vienalytė visuose lygmenyse, santykių sistema. Reikia pasiekti, kad strateginės savivaldos santykiai įsigalėtų vienodai valstybės, ūkio šakos, regiono, miesto, rajono ir kt. lygmenyse. Dabartinėje Lietuvos savivaldos sistemoje egzistuoja administracinio valdymo ir normatyvinio reguliavimo formų įvairovė tiek vertikaliu, tiek ir horizontaliu pjūviais. Todėl sunkiai sekasi derinti jų veiklą bei spręsti tarpinstitucinio koordinavimo uždavinius ir kurti e.vyriausybę (Paulauskas, 2001, 2002).

Klaipėdos (kaip ir daugelyje kitų miestų ir rajonų) savivaldybėje plėtros programų rengimo funkcijas pavesta įgyvendinti ekonomikos vystymo skyriui, kuris yra pavaldus miesto savivaldybės administracijai, t. y. miesto tarybos nutarimus vykdančiai grandžiai. Suprantama, kad iš šios tarnybos darbuotojų nereikalaujama vykdyti tyrimų ir rengti programas. Ji privalo pasirūpinti, kad laiku būtų užsakomi mokslinės kvalifikacijos reikalaujantys darbai atitinkamose institucijose. Tai ekonomikos vystymo skyrius ir daro.

Parengtus plėtros projektus ir poveikio priemones turi svarstyti verslo plėtros taryba. O jos priimtus sprendimus turi įteisinti miesto taryba. Pastarųjų sprendimus turi įgyvendinti Savivaldybės administracija.
Pagrindinės organizacijos, kurios atstovai turėtų būti deleguojami į miesto verslo tarybą:

verslininkų organizacijos (Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir kt.);
valstybės valdymo ir savivaldos institucijos (Klaipėdos savivaldybė, Mokesčių inspekcija ir Valstybinis socialinis draudimas, Muitinė, Policijos komisariatas, Prokuratūra ir kt.);
Mvadovaimokslo ir mokslinių tyrimų įstaigos (Strateginės savivaldos institutas, universitetai, kolegijos ir kt.);
kitos suinteresuotos institucijos.

Miesto Savivaldybės taryba turėtų patvirtinti Klaipėdos miesto verslo tarybos nuostatus, o Savivaldybės administracija – aprūpinti šio organo darbą.
Tokia miesto verslo savivaldos sistema nuolat nagrinėtų ir spręstų verslo sąlygų plėtros uždavinius ir užtikrintų geriausias verslo plėtros galimybes uostamiestyje.

Pagal Lietuvoje suformuotą teisinę bazę ir jos įgyvendinimo norminius aktus sudarytos pagrindinės verslo skatinimo kryptys, kurių efektyvumą pasiūlėme įvertinti miesto verslininkams.

Dauguma įmonių vadovų pritaria tam, kad siūlomos verslo skatinimo priemonės pagerintų verslo galimybes. 79% iš jų sutinka, kad verslą paskatintų sumažinti mokesčiai bei patobulintas mokesčių administravimas. Taip pat 79% apklaustųjų mano, kad tam talkintų kreditų bei mokesčių lengvatų, palūkanų kompensavimas. 69% įmonių vadovų pritaria verslo draudimo plėtojimui, kaip efektyviai verslo skatinimo priemonei. Panašus respondentų procentas pasisako ir už valstybės techninę paramą, teikiant subsidijas konsultavimui, mokymui bei informacijos paslaugoms. Du trečdaliai įmonių mano, kad verslo sąlygas pagerintų mažesnis valstybės kišimasis į verslą. Apie 57% įmonių vadovų įsitikinę, kad gerinant verslo sąlygas praverstų didesnis skaičius verslui paramą teikiančių institucijų atsiradimas mieste.

Daugiausia valstybės finansinės bei techninės paramos reikėtų lengvosios pramonės, prekybos, medienos bei baldų gamybos įmonėms, kurios pritaria ir mokesčių administravimo tobulinimui.

Statybinės įmonės mažiausiai iš visų įmonių norėtų sumažinti valstybės įtaką verslui, tačiau daugiausia iš visų norėtų valstybės finansinės paramos. Tuo tarpu gamybos įmonės mažiausiai suinteresuotos institucijų, teikiančių paramą verslui, skatinimu, tačiau labiausiai pasisako už mokesčių administravimo tobulinimą. Apklausus įmonių vadovus, paaiškėjo tendencija – kuo didesnė įmonės apyvarta, tuo mažiau joms aktualios verslo priemonių skatinimo programos.

Daugiausia, apie 69%, įmonių vadovų pritaria verslo inkubatoriaus steigimui. Tai daugiausia naujos, besikuriančios įmonės, teikiančios tarpininkavimo paslaugas ar užsiimančios aptarnavimu. Nepritariančiųjų yra tik 10%, tarp kurių daugiausia lengvosios pramonės įmonių.

Panašus procentas respondentų pasisako ir už verslo sąlygų tyrimo programas, kurių įgyvendinimo metu būtų atliekamas monitoringas bei numatomi verslo sąlygų gerinimo procesai. Iš dalies tokioms programoms pritaria 8%, o visiškai nepritaria 12%, daugiausia paslaugas teikiančių bei smulkių maisto įmonių vadovų. Tuo tarpu 50% įmonių vadovų pritaria idėjai rinkti instituciją ar asmenį, darančius didžiausią įtaką verslo sąlygų gerinimui. Miesto verslo tarybos steigimui pritaria apie 53% įmonių vadovų. Lengvosios pramonės įmonės, tarpininkavimo paslaugas teikiančios organizacijos mažiausiai norėtų prisidėti steigiant tokią tarybą.

Atlikta analizė liudija, kad miesto verslininkai pritaria verslo strateginės savivaldos sistemos sukūrimui ir įgyvendinimui kaip sisteminiam verslo sąlygų gerinimo Klaipėdos mieste įrankiui.

5. Verslo sąlygų gerinimo priemonių įgyvendinimo Klaipėdos mieste programa 2003-2005 metais

Atlikta išsami verslo sąlygų gerinimo Klaipėdos mieste galimybių analizė įgalino parengti plėtros programą, kurioje numatytos šios pagrindinės priemonės 2003-2005 metams:
1. sukurti Klaipėdos miesto verslo strateginės savivaldos sistemą;
2. sukurti ir įgyvendinti paramos SVV sistemą;
3. sukurti ir įgyvendinti verslo infrastruktūros plėtojimo sistemą;
4. sukurti miesto teritorijų verslo išvystymo sistemą;
5. sukurti ir įgyvendinti verslininkų mokymo ir konsultavimo sistemą;
6. sukurti ir įgyvendinti verslo naujovių plėtojimo sistemą.
Pagrindinių verslo sąlygų gerinimo priemonių įgyvendinimas Klaipėdos mieste leistų sukurti tinkamas sąlygas verslo plėtrai ir užtikrintų SVV veiklos efektyvumą.

Išvados ir rekomendacijos

Detali verslo būklės ir sąlygų Klaipėdos mieste analizė leido pagrįsti pagrindinę tyrimo hipotezę, kad verslo, t. sk. SVV, plėtojimo galimybės nėra pilnai išnaudojamos, kadangi nesukurta ir neįgyvendinta Klaipėdos miesto verslo strateginės savivaldos sistema. Remiantis geriausia pasaulio, Europos Sąjungos šalių patirtimi, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo teisės aktais, savivaldybių patyrimu, panaudojus pažangią strateginės savivaldos metodologiją, atsižvelgiant į Klaipėdos uostamiesčio specifiką, parengtos miesto verslo skatinimo priemonės ir jų įgyvendinimo programa laikotarpiu nuo 2003 iki 2005 metų.

Atlikta studija įgalino padaryti šias pagrindines išvadas:
Integracijos į Europos Sąjungą siekiai paskatino smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Lietuvoje. Nuo 2001 iki 2004 metų buvo priimta daug svarbių teisinių aktų, numatančių SVV plėtros kultūros priartinimą prie ES šalių praktikos ir teisės normų. 2001 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintos nuostatos dėl nuolatinės komisijos verslo sąlygų gerinimo klausimams spręsti sudarymo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymu, LR Vyriausybė 2002 m. liepos 19 d. patvirtino Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strategines kryptis bei smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002-2004 metų priemones. 2002 m. spalio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas, kuris nustatė smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, jiems taikomas valstybės pagalbos formas. SVV plėtrą šalies mastu pavesta koordinuoti Ūkio ministerijai.

Apžvelgus LR savivaldybių verslo skatinimo programas bei verslo skatinimo lėšų panaudojimą 2002 metais, yra pagrindo teigti, kad dauguma savivaldybių siekia kurti ir įgyvendinti verslo skatinimo sistemas. Tačiau ne visos jos yra vienodai pažengusios, kuriant stabilias ir ilgalaikes paramos verslui teikimo galimybes. Daugelis savivaldybių įsteigė SVV skatinimo fondus ir remia savo verslo bei jo infrastruktūros įmones. Ignalinos, Joniškio, Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos miesto savivaldybės neįsteigė SVV rėmimo fondų, tačiau siekia skatinti šių įmonių veiklą panaudojant privatizavimo fondo lėšas. Tik Molėtų mieto savivaldybė nėra įsteigusi SVV skatinimo fondo ir neremia SVV.

Pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis, 2003 metais Klaipėdoje veikė 4902 įmonės. Sociologinė apklausa parodė, kad Klaipėdoje dauguma įmonių yra jaunos, vidutinė vienos įmonės gyvavimo trukmė – 7 metai. Vidutiniškai vienoje įmonėje dirba 17 darbuotojų. Klaipėdoje vyrauja mikroįmonės (69%) ir mažos įmonės (22%). Daugiausia arba net 39% įmonių teikia paslaugas, 32% – užsiima prekyba, 20% – vysto gamybą ir 6% įmonių teikia tarpininkavimo paslaugas. Kita neįvardinta veikla užsiima apie 3% įmonių. Daugiausia įmonių Klaipėdos mieste dirba patarnavimų sferoje – apie 16%. Transporto bei statybos sektoriuose veikia po 14% įmonių. Maisto pramonėje dirba apie 9% įmonių. Prioritetinėje Klaipėdos miesto jūrų ūkio srityje dirba tik apie 6% įmonių. 3% įmonių veikia lengvojoje pramonėje.

68% įmonių Klaipėdos mieste – uždarosios akcinės bendrovės. Individualios įmonės sudaro 27% visų apklaustų įmonių. Tarp smulkių ir vidutinių įmonių – 3% akcinių bendrovių, 1 % valstybinių įmonių ir 1% nenurodė juridinės rūšies. Net 88% smulkių ir vidutinių įmonių kapitalo Klaipėdos mieste priklauso privatiems Lietuvos asmenims ir firmoms. Tuo tarpu užsienio asmenims bei Lietuvos valstybei priklauso po 4% įmonių. Užsienio savininkai valdo 4% įmonių Klaipėdos mieste. Įmonių, turinčių sąlyginai nedideles – iki 100 tūkst. litų metines apyvartas, yra daugiausia – apie 24% visų įmonių. 17% įmonių metinė apyvarta yra nuo 1 mln. iki 5 mln. litų. Įmonių su apyvarta nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. yra 16%, o padarančių nuo 0,5 mln. iki 1mln. litų apyvartą – 12%. Apie 5% įmonių sugeba per metus užtikrinti 5mln. iki 10 mln. litų apyvartą. Yra net 2% įmonių, deklaruojančių, kad padaro daugiau nei 10 mln. litų apyvartą per metus. Nors 24% respondentų nesuteikė informacijos apie savo įmonių apyvartą, tačiau įvertinus kitų įmonių pateiktus duomenis, vidutinė metinė vienos įmonės apyvarta apytiksliai sudaro apie 1,7 mln. litų.

Klaipėdos miesto įmonės savo produkciją realizuoja arba paslaugas siūlo daugiausia Klaipėdos miesto gyventojams ir įmonėms. Tokių įmonių yra apie 28%. Klaipėdos apskrities rinką aptarnauja apie 19% įmonių, o Vakarų Lietuvoje savo rinką randa 19% įmonių. Ketvirtadalis visų įmonių (25%) savo paslaugas siūlo kitiems Lietuvos regionams ir tik 4% įmonių savo produkciją realizuoja kitose Baltijos šalyse. Rytų bei Vakarų Europoje įsitvirtino arba bando įsitvirtinti apie 4% įmonių. 3% įmonių nurodė, kad jų paslaugų ar prekių rinka yra kitos pasaulio šalys ir 1% respondentų nepateikė duomenų.

Apibendrinti įmonių vadovų vertinimai įgalina teigti, kad verslo sąlygos Klaipėdos mieste iš esmės yra palankios. Dauguma, arba du trečdaliai, respondentų jas vertina teigiamai. Ši nuomonė yra gana vieninga ir nepriklauso nuo įmonių gyvavimo trukmės, darbuotojų skaičiaus, veiklos profilio ar juridinės formos. Įmonių vadovų nuomone per pastaruosius 12 mėnesių verslo sąlygos mieste šiek tiek pagerėjo.

Klaipėdos miesto įmonės yra pakankamai aprūpintos baldų ir biuro įranga, gamybos priemonėmis, turi darnią organizaciją ir vadybą, stabilų kokybiškų žaliavų ir detalių tiekimą, perspektyvią verslo veiklą, verslo patalpas, stabilią pardavimų rinką. Iš dalies jos yra apsirūpinusios apyvartinėmis lėšomis, piniginiu rizikos rezervu ir nekilnojamu turtu. Tačiau žemės klausimų sprendimo praktiką verslininkai vertina neigiamai. Jie vieningai teigia, kad pakankamo savo verslui žemės sklypo neturi.

Vertindami savo veiklos kokybę įmonių vadovai nurodė didžiausią lemiančios jų sėkmę rinkos ekonomikoje funkcijų – strateginio planavimo, inovacijų, rinkodaros ir finansų kokybės stygių. Greta to, daugelis įmonių vadovų menkai suvokia, kad sėkmę pirmiausiai lemia gebėjimas planuoti verslo ateitį. Jie dažnai nėra nusiteikę skirti lėšų rinkos tyrimams, naujų produktų ir paslaugų įsisavinimui. Todėl vienu iš svarbiausių ilgalaikių verslo sąlygų gerinimo veiksnių reikia laikyti Klaipėdos miesto verslo intelekto infrastruktūros tobulinimą. Tikslinė parama verslo intelekto infrastruktūros įmonėms gali tapti viena efektyviausių verslo skatinimo priemonių.

Iš apibendrintų vertinimų duomenų matyti, jog labiausiai plėtoti verslą trukdo dideli mokesčiai, esama įstatyminė bazė, per mažai institucijų, padedančių smulkiam ir vidutiniam verslui, menka vartotojų perkamoji galia ir didelė valdininkų korupcija. Dalinai verslo galimybes blogina valstybės institucijų ir Savivaldybės darbuotojų biurokratizmas, pradinio kapitalo stoka, didelė konkurencija, sudėtingos kredito gavimo sąlygos. Verslininkai neigia tai, kad verslo informacijos stoka blogina verslą.

Klaipėdos miesto verslininkai dirba pakankamai savarankiškai ir jiems nuolatinės didelės paramos nereikia. Verslo parama iš šalies dažnai reikalinga 9% įmonių, o apie 40% įmonių tokios paramos reikėtų tik kartais.

Klaipėdos miesto savivaldybė deda nemažai pastangų verslo sąlygoms mieste gerinti. Šie klausimai atspindėti miesto strateginiame plane, 2002 ir 2003 metų SVV vystymo programose. Numatytoms priemonėms finansuoti, lyginant su kitomis savivaldybėmis, Klaipėdos savivaldybė suplanavo daugiausia – 660 tūkst. litų iš Savivaldybės privatizavimo fondo. 2003 metų vasaros viduryje Klaipėdos miesto savivaldybė pradėjo įgyvendinti numatytas verslo sąlygų gerinimo konkrečias priemones. 2003 metų liepos 18 d. miesto mero potvarkiu sudarytos Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano įgyvendinimo darbo grupės pagal 4 prioritetus, iš kurių 2 betarpiškai susieti su verslo sąlygų gerinimu. Šias grupes sudaro miesto tarybos nariai, Savivaldybės darbuotojai ir verslo bei mokslo organizacijų atstovai. Paskelbti viešieji konkursai miesto turizmo informacinei ir Smiltynės turizmo plėtros programai, socialinių paslaugų teikimo gerinimo, miesto transporto tobulinimo, mokyklų modernizavimo, Jono kalnelio teritorijos panaudojimo galimybių studijoms parengti, miesto interneto svetainei sukurti. Tai darbai, kurie labai gerai charakterizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės pastangas gerinti verslo sąlygas.

Tačiau, lyginant su kitų miestų savivaldybėmis, Klaipėdos miesto verslo skatinimo sistema dar tik formuojama. Kol kas dar nesudarytas darnus mechanizmas, kuris užtikrintų nuolatinį miesto strateginio plano, Savivaldybės darbuotojų veiklos ryšį su verslininkais ir garantuotų visiems jiems vienodas galimybes gauti paramą. Trūksta statistinių duomenų apie miesto verslo įmones. Nevykdomas verslo sąlygų monitoringas. Nepavyko rasti paramos verslininkams teikimo nuostatų. Iš esmės baigiantis privatizavimo procesui gali iškilti klausimas dėl lėšų verslui skatinti formavimo šaltinių, tačiau verslo skatinimo fondas Klaipėdoje nesukurtas. Sudarytų strateginio plano įgyvendinimo darbo grupių veikla nereglamentuota nuostatais, neaiškios jų narių funkcijos ir atsakomybė. Iš suplanuotų 2002 metams lėšų faktiškai programai įgyvendinti buvo skirta tik 170 tūkstančių litų. Dėl to daugelis joje numatytų priemonių nebuvo įgyvendintos ir perkeltos į 2003 metus.
Stokojama įgyvendinamų verslo skatinimo priemonių viešumo. Įmonių vadovų apklausa parodė, kad verslininkai mažai informuoti apie Savivaldybės verslo skatinimo programą. Daugiau nei du trečdaliai verslininkų nieko negirdėjo apie ją. Tik 36% išreiškė savo nuomonę, iš kurių 7% įvertino programą gerai, 17% – patenkinamai, o 8% – blogai. Klaipėdos savivaldybė organizavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko įsteigimą. Tačiau net 78% apklaustų įmonių vadovų nieko nežino apie šį kiekvienai miesto įmonei svarbų verslo skatinimo svertą.

Tik kas dešimtos įmonės vadovas mano, kad Savivaldybė labai įtakoja verslo sąlygas Klaipėdoje. Apie 35% įmonių vadovų įsitikinę, kad Savivaldybė visiškai negerina verslo sąlygų, o 31% individualių įmonių, veikiančių nuo 4 iki 7 metų bei realizuojančių savo produkciją daugiausia Rytų bei Vakarų Europoje, vadovų mano, kad Savivaldybė tik iš dalies gerina verslo sąlygas Klaipėdos mieste. Apie 24% respondentų nebuvo apsisprendę dėl Savivaldybės įtakos jų verslo gerinimui.

Miesto verslininkai pritaria verslo strateginės savivaldos sistemos sukūrimui ir įgyvendinimui, kaip sisteminiam verslo sąlygų gerinimo Klaipėdos mieste įrankiui. Šis modelis organiškai apima tikslinio programinio valdymo technologiją ir demokratinės savivaldos organizacinę struktūrą. Tai leidžia nuolat efektyviai derinti įvairių suinteresuotų institucijų pastangas, siekiant tobulinti verslo sąlygas. Daugiausia (apie 69%) įmonių vadovų pasisako už verslo sąlygų tyrimo programas, kurių metu būtų atliekamas monitoringas bei numatomos verslo sąlygų gerinimo priemonės. Kas antras įmonės vadovas pritaria idėjai rinkti instituciją ar asmenį, daugiausiai įtakojusį verslo sąlygų gerinimą. Miesto verslo tarybos steigimui pritaria daugiau nei pusė miesto verslininkų.

Dauguma įmonių vadovų pritaria tam, kad siūlomos verslo skatinimo priemonės gali pagerinti verslo galimybes. 79% iš jų sutinka, kad verslą paskatintų sumažinti mokesčiai bei patobulintas mokesčių administravimas. Tiek pat (79%) apklaustųjų mano, kad tam talkintų kreditų bei mokesčių lengvatų, palūkanų kompensavimas. 69% įmonių vadovų pritaria verslo draudimo plėtojimui, kaip efektyviai verslo skatinimo priemonei. 69% įmonių vadovų pritaria verslo inkubatoriaus steigimui. Panašus respondentų skaičius pasisako ir už valstybės techninę paramą, teikiant subsidijas konsultavimui, mokymui bei informacijos paslaugoms. Du trečdaliai įmonių vadovų mano, kad verslo sąlygas pagerintų mažesnis valstybės kišimasis į verslą. Apie 57% įmonių vadovų įsitikinę, kad verslo sąlygų gerinimui pasitarnautų didesnio skaičiaus verslui teikiančių paramą institucijų atsiradimas mieste. Parengtos verslo sąlygų gerinimo priemonės ir jų įgyvendinimo programa laikotarpiu nuo 2003 iki 2005 metų leidžia sukurti sisteminius verslo plėtros pagrindus Klaipėdos mieste.

Gauta: 2003 11 05
Spausdinti rekomendavo. – dr. doc. R. Mickevičienė, doc. dr. D. Ruchovienė

Literatūra
1. Darbo vietų kūrimo skatinimas, sąlygų verslo plėtrai sudarymas Vilniaus mieste. Vilnius, 2002.
2. Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginių krypčių ir smulkaus bei vidutinio verslo plėtros 2002-2004 metų priemonių patvirtinimo. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1175. 2002 m. liepos 19 d., Vilnius.
3. Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija: http://www.versloasociacija.lt
4. Klaipėdos miesto plėtros strateginis planas. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 04 26 spr. 110.
5. Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainė: http://www.klaipeda.lt
6. Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas. 2002 m. spalio 22 d. Nr. IX-1142, Vilnius.
7. Lietuvos savivaldybių asociacija: http://www.lsa.lt
8. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra: http://www.svv.lt/
9. LR finansų ministerija: http://www.finmin.lt
10. LR Seimas: http://www.lrs.lt
11. LR ūkio ministerija: http://www.ekm.lt
12. LR Vyriausybė: http://www.lr.lt
13. Panevėžio miesto smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2005 m. programos įgyvendinimo 2001 m. ataskaita.
14. Panevėžio miesto smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2005 m. programos įgyvendinimo 2002 m. ataskaita.
15. Panevėžio miesto smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2005 m. programa. Panevėžio miesto taryba, 2001.
16. Paulauskas S. Demokratinė savivalda. Kaip patobulinti Lietuvos valstybės valdymą. Klaipėda: UAB „Eksponentė”. 2000.
17. Paulauskas S. Savivaldos dialektika. Teorija, metodologija, modeliai. Kompaktiniame diske: interaktyvus savivaldos dialektikos teorijos tekstas, kompiuterizuotas treniruoklis ir egzaminatorius bei 12 psichologinių saviugdos testų ir ekspertų vertinimo sistemų. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1999.
18. Paulauskas S. Tikslinė programinė savivalda kaip strateginės vadybos metodas. Tarptautinė konferencija „Regionų plėtra”. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 1999 10 21.
19. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių projektų, susijusių su naujų, efektyvių darbo vietų kūrimu, finansavimo konkurso nuostatai. Patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-308.
20. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros komisijos nuostatai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. 01A-60-365.
21. Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programa Klaipėdos mieste 2003 metais. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-01-30 sprendimu Nr. 2.
22. Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo nuostatai. Patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 45-10.
23. Smulkaus ir vidutinio verslo vystymo programa Klaipėdos mieste 2002 metams. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002-02-28 sprendimu Nr. 37.
24.Šiaulių miesto savivaldybes smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo komisijos nuostatai. Šiaulių savivaldybes interneto svetaine: www.siau-
25.Šiaulių smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondas. Šiaulių savivaldybės interneto svetainė: www.siauliai.lt
26.Šiaulių savivaldybės parama verslui. Šiaulių savivaldybės interneto svetainė: www.siauliai.lt
27.UAB „Investicijų ir verslo garantijos”: http: / / www.invega.lt
28.Vakarų Lietuva. Klaipėdos miesto bendrasis planas. Preliminarūs sprendiniai. Klaipėda, 2001.
29.Rekomendacija dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo 96/280/EC (OJ L 107 of 30/04/1996).
30.Green Paper Entrepreneurship in Europe Commission of the European communities. Brussels, 2003.
31.Europos mažųjų įmonių chartijos posėdžio medžiaga. Feira – Europos Taryba, 2000.
32.Europa – The European Union on- line: http://europa.eu.int/comm/enterprise/enterprise policy/best/best procedure.htm.

DEVELOPMENT OF BUSINESS WELFARE PROGRAMS AND IMPLEMENTATION OF THEIR TECHNIQUES IN KLAIPEDA CITY

*Stasys Paulauskas, Aleksandras Paulauskas, Kęstutis Biekša *

Abstract

This article takes the development methods of the world, EU, and Lithuanian businesses as a basis for the analysis and evaluation of business and SME conditions in Klaipeda, and suggests the conditions and ways of their implementations for business benefit. It was discovered that the business potential is not completely used; neither business economy, nor judicial or intellectual infrastructure is formed entirely. Up to this time, conditions for business and especially SME in Klaipeda are not fully evaluated and compared to the opportunities of business development in other towns of Lithuania. Also, neither the systematic basics of developing business potential nor preferred and conditioned program for the development of business conditions are created.
The article also refers to the opinion polls for the challenges and opportunities SME development in Klaipeda City.
KEY WORDS: small and minor businesses, entrepreneurship, business conditions, methods of business development and opportunities, competitiveness.

Summary

The small and minor entrepreneurship (SME) encourages the competitiveness and economic growth of world and European market economy. This sector of agriculture is able to identify at once with the demand and supply fluctuations in market, adapt to them, create new job places in those areas of employment, where goods and services have the highest demand at a given period of time. World’s experience also proves that without the small and minor entrepreneurship (SME) the economic systems is neither able function nor develop.

Earlier establishments of small and minor businesses was the result of private attempts to escape unemployment, implement one’s own skills, become independent and be able to offer the clients most unexpected and desired goods or services. Now, both government institutions and private enterprises understand the importance for SME establishment.
The author also analyses the agenda of the European council meeting in Fereira in June 2000.

During this meeting it was agreed to the charter of small European entrepreneurships, acknowledging, therefore, the major role of entrepreneurs developing European economy, enlarging competitiveness, and creating new job places.

It was also decided to create the best possible conditions for the development of small businesses. In order to meet the business needs, it was decided to give special attention to education and training of entrepreneurs, more effective creation of new businesses at less costs, development of law and judicial articles, development of skills, development of virtual connections, advantages of general market, taxes and financial matters. Other areas of attention also included: development of technological capacity of small businesses, the promotion of successful business models and the best quality small businesses, and more effective presentation of small businesses at the national as well as EU level.

The author of this article analyses the development of EU and Lithuanian business methods and best experiences. The business and SME conditions in Klaipeda City are analysed and evaluated; and ways of improvement of business conditions and their implementation program is prepared. It was discovered that business opportunities in Klaipeda are not used in their full capacity; neither business economy nor judicial nor intellectual infrastructures are fully shaped.

Up to this moment, conditions for business and especially SME in Klaipeda are not completely evaluated and compared to the opportunities of businesses in other towns of Lithuania. Also, neither the systematic basics of developing business potential nor preferred and adapted program for the development of business conditions are created.

The article also refers to the opinion polls for the challenges and opportunities for the SME development in Klaipeda City.

Straipsnį parengė:

Stasys Paulauskas, AIeksandras Paulauskas, Kęstutis Biekša
Strateginės savivaldos institutas, Lietuvos energetikos institutas,

Šaltinis: Strategine savivalda, Strategic Self-Management 2004 Nr. 1

Komentarai

Autorius: Alexandra,

2013 09 02 @ 10:47

Ketinau eiti ginti autorių nuo piktų koamnterų nors jam to ir nereikia bet gal neginsiu, o tik pasakysiu, kad kurorto išskirtinumo formavimą, apie kurį kalbą p. Andrius, ne jis pats sugalvojo. Mustangas aukščiau dailiai išvardijo keletą vertų dėmesio kurortų, kurie elgiasi (nuo seno) būtent taip. Mūsų provincialiam mentalitetui suvokti kažką iš pasakyto straipsnyje tiesiog gal kol kas per sudėtinga, dėl to Nida ir numigravo ten, kur neturėjo.Mustango minėtoje Nantucket saloje JAV yra tekę gyventi, o po daugelio metų grįžti atostogauti, nes nostalgija labai traukė. Kraštovaizdis artimas Nidai, na skiriasi tai, kad tai sala Atlanto vandenyje. Čia oponentai turbūt iškart sukritikuotų, kodėl kažkas norės mokėti 400 usd už naktį kiek senove dvelkiančiame kad ir labai mielame kambaryje inn'e, o visai ne gigantiškame viešbutyje su dešimčia baseinų, ar švartuotii savo katerį prieplaukoje, kurioje jų telpa tiesiog mažai. Dar kas nors turbūt supyktų, pamanyk, ten nėra pigaus makdako' ir net donkin donuts. Ir, kad juos kur galai, plytinių pastatų statyti negalima, draudžiama, kad ir kiek Senato narių pažįsti. Na štai ir va, visi tie padoriai turtingi žmonės plaukia ten arba skrenda privačiais lėktuvais (oro uostas ten veikiantis, neužžėlęs smilgomis), nepaisydami dažnų liūčių ir dažnai šaltoko vandenyno. Jie ten laiko prabangias (aišku, medines) vilas, apaugusias nuostabiausiomis hortenzijomis, vos keleto savaičių per metus poilsiui. Nes ten tiesiog labai gražu ir ramu. Gali rytinę kavą pustuščiame Main street'e gerti ir stebėti į su hortenzijomis besitvarkančią merginą, išlipusią iš žalio sunkvežimiuko, gali į paplūdimius, kurių daug, važiuoti dviračiais, o prie švyturių kopomis Jeep wrangler'iais. Kas mėgsta žaidžia tenisą, nes kortų labai daug, kas ne žaidžia golfą viename iš keleto klubų. Jokio kičo, jokių pigių hamburgerių, puikias bandeles kepa šeimos versliukas Orange streete, prekybos centras toli ir gerai užkištas, kad niekam nesipainiotų po akių, žmonės apsirengę polo marškinėliais, o ne beisbolkėmis', ant kurių parašyta NYC. Na ir ką gi nėr čią ko stebėtis kainos gal penkiagubos, palyginus su krantu už valandos plaukimo kaip tuoj suskaičiuotų tūlas tautietis. Gauti kambarį inn'e apskritai yra misija beveik neįmanoma, nes jų labai mažai, keliaujant su kompanija idealu nuomotis vilas, tai labai patogu. Ir visai ne kalba apie tai, kiek jis kainuos apsistoti NY Plaza 5* prie centrinio parko bus pigiau. Bet niekam dėl to nesidaro nejauku ką ta vieta traukia, tas važiuoja, kas nesupranta, ko tiek mokėti, važiuoja kitur. Ir jokios polemikos.Nors puikiai suprantu, kodėl autorius taip prisirišęs prie Nidos, jis pasaulį nori matyti čia (ne tai, kad negali jo pažiūrėti už Lietuvos ribų), bet šią ar gretimas New England salas labai rekomenduoju Nidos pakeitimui. Paskristi yra ką, bet malonumas garantuotas.

Autorius: Verslo valdymo sistemos,

2013 10 24 @ 10:01

Verslo galimybės nėra iki galo išnaudotos ne tik Klaipėdoje... Nors šiuo metu situacija po truputį gerėja visoje Lietuvoje.. :)

Palikti komentarą

Artimiausi renginiai ir įvykiai

Renginių ir įvykių nėra.