Franšizės įsigijimas: greitkelis į verslo sėkmę
Ši knyga yra skirta žmonėms, kurie domisi franšizavimu ir svarsto galimybę pradėti nuosavą verslą franšizės būdu.
Neretai kyla klausimas, ar verta pirkti franšizę ir už ją mokėti franšizės davėjui, jei galima įsteigti įmonę ir tokį patį verslą pradėti pačiam? Šioje knygoje mes suteiksime skaitytojams informacijos, kuri padėtų įvertinti franšizavimo pranašumus ir su juo susijusias rizikas bei pagrįstai atsakyti į minėtą klausimą.
Tikimės, kad knygoje sau naudingos informacijos ras žmonės, planuojantys savo verslo pagrindu kurti franšizę bei besidomintys pažangiais verslo vadybos modeliais.
Franšizavimo idėjos atsiradimas sietinas su Viduramžių Europos feodaline sistema. XIX amžiuje analogiški verslo organizavimo principai paplito tarp Vokietijos alaus gamintojų, kurie pradėjo pardavinėti teisę užeigoms reklamuoti alų naudojant aludario vardą. Tačiau dažniausiai franšizavimo, kaip šiuolaikinio plėtros verslo modelio, sukūrimo nuopelnai priskiriami Izaokui Singeriui, 1858 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose sukūrusiam patobulintų siuvimo mašinų platinimo sistemą. Per savo atstovų tinklą jis sugebėjo išspręsti pagrindinę tuometinių gamintojų problemą – užėmė didžiulę teritoriją ne tik pardavimo, bet ir priežiūros atžvilgiu, kartu išlaikydamas vieningą vardą ir kokybės standartą. Singer siuvimo mašinų platinimo pavyzdys atskleidė didžiules franšizavimo kaip verslo plėtros modelio galimybes ir padėjo tvirtus pagrindus tolesnei franšizės plėtrai.
Svarbu pabrėžti, kad franšizavimo plėtrai nepaprastai didelę svarbą turi rinkos atvirumas. Pabaltijo šalyse iki XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios gyvavusiose planinės ekonomikos sąlygomis prielaidos franšizavimo plėtrai atsirado tik po perėjimo prie rinkos ekonomikos. Tenka pripažinti, kad nuo to laiko iki šiol Pabaltijo šalyse franšizavimo plėtros tempai išliko gana lėti. Tokiems plėtros tempams įtakos turėjo ir santykinai nedidelis Pabaltijo šalių rinkų mastas, franšizavimui palankios įstatyminės bazės nebuvimas, nenusistovėjusi verslumo kultūra.
Tačiau, nors ir lėtai, bet franšizavimas atranda savo vietą Pabaltijo šalių verslo žemėlapyje. Tarp lietuviškos kilmės verslų, sėkmingai veikiančių ir besiplečiančių franšizės pagrindu, galima paminėti „Čili” (restoranų tinklas), „Gurmans” (mažmeninė prekyba arbata ir kava), „Printera” (spausdinimo technikos priežiūra), „Europa City” (viešbučių tinklas), „Senukai” (prekybos tinklai) ir kt. Ne mažiau sėkmingų franšizės tinklų yra ir tarp Latvijoje veikiančių verslų, pavyzdžiui, „Stenders” (kosmetikos priemonės) ir kt.
Be vietinių franšizių Pabaltijo šalių rinkose veikia tokios visame pasaulyje žinomos franšizės kaip „McDonalds”, „KFC”, „RE/MAX”, „Door Training”, „The Body Shop”, „L’Occitane”, „Mexx”, „Mango” ir kt.
Galima teigti, kad Pabaltijo šalių verslininkai jau moraliai subrendo darbui pagal franšizės sutartį, tačiau šio darbo sėkmei užtikrinti yra būtinos ir taikomosios franšizavimo žinios. Šioje knygoje skaitytojams pateiksime patarimų, į kuriuos atsižvelgti būtina ir naudinga pradedant verslą pagal franšizės sutartį.
Knygą sudaro 5 pagrindiniai skyriai:
- 1. skyriuje „Bendroji informacija apie franšizavimą” pateiksime trumpą franšizavimo verslo modelio pažinimui skirtą kursą;
- 2. skyriuje „Franšizės verslo pradžia” aprašysime, kaip į franšizavimą ateina franšizės davėjai ir gavėjai, kokie yra jų motyvai, rizikos;
- 3. skyriuje „Franšizės gavėjo potencialo įvertinimas” paaiškinsime, kaip žmogus gali įvertinti savo potencialą dirbti pagal franšizės sutartį ir apibrėžti savo poreikius perkamai franšizei;
- 4. skyriuje „Franšizių atranka” kalbėsime apie pirminę franšizių atranką, kurios tikslas yra sumažinti pasirinkimą iki 3-5 franšizių koncepcijų, kurias potencialus gavėjas turėtų vertinti ir lyginti tarpusavyje;
- 5. skyriuje „Franšizės vertinimas ir pasirinkimas” pateiksime kelių franšizių koncepcijų tarpusavio lyginimo algoritmą ir nurodysime kriterijus, padėsiančius pasirinkti labiausiai Jums tinkančią franšizę.
Nuoširdžiai tikimės, kad ši knyga taps naudingu Jūsų patarėju ir linkime sėkmingo verslo!
1.1. Franšizavimas – kas tai?
Sąvoka „franšizavimas” neretai linksniuojama šių dienų žiniasklaidoje, dažnai ją tenka išgirsti verslo susitikimuose, studentams apie ją aukštosiose mokyklose pasakoja vadybos dėstytojai. Tačiau, nors tiek pats žodis, tiek jame užkoduotas verslo organizavimo modelis pasaulyje sparčiai populiarėja jau virš penkiasdešimt metų, Pabaltijo šalyse „franšizavimas” dar nėra plačiai žinoma ir teisingai suprantama sąvoka.
Taigi, pažintį su franšizavimu pradėsime nuo šio reiškinio prigimties. Išvertus iš prancūzų kalbos, žodis „franchise” reiškia privilegiją. Istoriškai susiklostė, kad „franchise” buvo vadinamas leidimas, kitaip tariant, privilegija verstis tam tikra veikla, kurią feodalai suteikdavo paprastiems valstiečiams. Dažniausiai tai būdavo aludės, stipriųjų alkoholinių gėrimų varyklos, kailių dirbtuvės. Suteikdami tokias privilegijas feodalai ne tik didino savo pajamas iš valstiečių, bet ir plėtė savo įtakos ribas. Šiuolaikiniame verslo pasaulyje franšizavimas taip pat yra siejamas su plėtra. Tačiau apie franšizavimo, kaip verslo plėtros būdo, bruožus pakalbėsime šiek tiek toliau šiame skyriuje, o kol kas susipažinkime su franšizavimo pasaulyje naudojamomis sąvokomis.
Franšizavimas – verslo organizavimo modelis, kai vienas subjektas (franšizės davėjas) už apibrėžtą mokestį perduoda kitam subjektui (franšizės gavėjui) teisę naudoti savo sukurtą verslo sistemą, sukauptą know-how (praktinę patirtį ir žinias) ir verslo skiriamuosius ženklus.
Franšizavimo sąvokos apibrėžime buvo paminėtos dvi pagrindinės franšizavimo santykių šalys – franšizės davėjas ir franšizės gavėjas:
- Franšizės davėjas (angl. franchisor) – įmonė arba verslininko statusą turintis fizinis asmuo, kuriam priklauso franšizuojamas verslo modelis ir kuris pagal franšizės sutartį suteikia franšizės gavėjui teises naudoti davėjo verslo modelį ir skiriamuosius ženklus.
- Franšizės gavėjas (angl. franchisee) – įmonė arba verslininko statusą turintis fizinis asmuo, kuris pagal franšizės sutartį gauna iš franšizės davėjo teises naudoti davėjo verslo modelį ir skiriamuosius ženklus.
Taigi, jau apibrėžėme franšizavimo subjektus – davėją ir gavėją, toliau pateiksime franšizavimo objekto, tai yra pačios franšizės apibrėžimą.
- Franšizė – konkreti verslo koncepcija, nuosavybės teise priklausanti franšizės davėjui, kurią sudaro verslo sistema ir know-how bei teisės į verslo skiriamuosius ženklus, už apibrėžtą mokestį perduodama franšizės gavėjui.
Kaip jau rašėme, kiekvieną franšizės gavėją su franšizės davėju sieja tarpusavio verslo santykiai, kurie, be abejo, turi būti aiškiai apibrėžti ir reglamentuoti. Šią funkciją atlieka franšizės sutartis – neatsiejamas franšizavimo atributas.
- Franšizės sutartis – susitarimas, pagal kurį franšizės davėjas suteikia franšizės gavėjui teisę naudoti jo pavadinimo, prekių ir (ar) paslaugų ženklų, rinkodaros sistemos, gamybos technologijų bei verslo valdymo metodų visumą už tam tikrą mokestį.
Peržiūrėti mokymo vaizdo įrašą FRANŠIZĖ – kaip tapti sėkmingo verslo savininku?
Komentarai
Komentarų nėra.